“Minčių„ skaitytojai, savo laiškuose nerimaujantys dėl vis labiau senstančio ir aiškios perspektyvos neturinčio miesto, mus paskatino pasidomėti, ką apie Kupiškio perspektyvas mano miesto politikai, verslininkai ir visi kiti, kam nesvetima šio regiono ateitis.
Pirmieji apie miesto ir regiono perspektyvas samprotauja kai kurių mieste veikiančių politinių partijų lyderiai. Po kelių savaičių kalbinsime verslininkus ir klausime jų, kaip jiems atrodo politikų vizijos. Norintys ir turintys ką pasakyti tais ir kitais klausimais maloniai kviečiami įsijungti į diskusijas.
Rimantas ADOMAUSKAS, Naujoji sąjunga (socialliberalai):
Dabar “Kupiškėnų mintyse„ keliami labai opūs klausimai, į kuriuos reikia rimtai pažiūrėt. Kritus ekonomikai visuose Lietuvos provincijos miesteliuose, situacija juose labai panaši.
Statistiniais duomenimis, mūsų rajone yra apie 23 tūkstančius gyventojų. Tiksliai nežinome, kiek dabar darbingų žmonių yra išvykę ieškoti geresnės duonos svetur. Todėl iš dalies galime sutikti su “Minčių„ skaitytojų nuomone, kad liko tik moksleiviai ir pensininkai. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad liko žmonės, dirbantys valstybinėse įstaigose ir prekyboje. Mieste nėra didesnių gamyklų, didžiojo verslo, todėl tenka pripažinti, kad palaipsniui tampame pensininkų miestu. Jaunimas nebenori grįžti, nes tiesiog nėra dėl ko grįžti.
Ką daryti? Tai labai nelengvas klausimas. Aišku viena, taip daugiau tęstis negali. Man atrodo, dėl to reikia tartis su visais rajono gyventojais, nes vien tik keli politikai negali priimti visus žmones tenkinančių sprendimų.
Mano nuomone, žlugus garsiajam “Vasiukų„ projektui, nereikia nuleisti rankų ir pasitenkinti, kad Kupiškis taptų kurortiniu miesteliu, nes nieko daugiau neturim. Žinoma, neturim pamiršti ir realybės. Nemanau, kad čia visi suvažiuos ir atgabens daug pinigų. Juk yra daug dėkingesnių vietų, kur žmonės gali pinigus išleisti. Tarkim, kurortinė veikla būtų galima, bet ji tesudarytų 50 proc. Savivaldybė turėtų rūpintis kaimo turizmo plėtojimu regione, rekreacinių zonų kūrimu. Manau, galimybių tam yra.
Kitą 50 proc. veiklos turi sudaryti rimtas verslas. Reikia nedelsiant ieškot galimybių naujų darbo vietų kūrimui. Girdim, kad mūsų rajono delegacijos išvyksta į užsienį, ten bendrauja su kažkuo, bet, atrodo, jog tik pašokam, padainuojam ir tuo viskas baigiasi. Kur bendri verslo projektai? Kur investicijų paieškos? Sukursim darbo vietas – žmonės turės, kur grįžti. Nesukursim, viskas ir toliau riedės žemyn.
Dar būtina pagaliau baigti su laukiniu kapitalizmu, kai savininkas pasiima viską, o dirbančiajam lieka trupiniai.
Privalome skubiai kažką daryti su medicina. Dabar šioje srityje mieste yra tiesiog nenormali padėtis. Atrodo, kad apie mediciną pas mus niekas tiesiog negalvoja, arba galvoja ne taip.
Rimantas NAVANGLAUSKAS (Liberalų sąjūdis):
Aš Kupiškį įsivaizduoju kaip tylų, ramų miestelį su gerai išvystyta turizmo infrastruktūra. Kol kas apie tai tik kalbama, bet, manau, kad idėja yra dirbtinai plėtojama. Yra toks pamąstymas, kad valdžios vyrai, pabaigę kadenciją, galėtų sukti savo biznelį. Laikomos neblogos nišos, kurias savo laiku galėtų užimti tie, kam to reikės ateityje. Aš nesakau, kad dabar kažkas tam trukdo, bet ir neskatina, o laikas bėga. Visa tai dėl noro palaikyti vietas savo žmonėms, o Kupiškis gali prarasti savo pozicijas. Dabar daug rajonų intensyviai dirba šioje srityje. Vėliau to gali nebereikėti. Galvoju, kad dabar nėra supratimo, kaip tas turizmas rajone turi funkcionuoti. Štai dabar prie marių pastatomas ženklas, draudžiantis privažiuoti prie vandens telkinio. Taip kovojama su vietos jaunimu. Labai paprasta yra viską uždrausti. Pastatei ženklą, ir jaunimas tegul renkasi prie bažnyčios, tranko čia bobutes. Bet atvykęs svečias prie marių ir pamatęs draudžiamą ženklą, čia daugiau ir nebevažiuos.
Dabar net privažiuoti prie “Uošvės liežuvio„ jau problema, o mes deklaruojame, kad vystysime rajone turizmą. Manau, kad geriau pasikviest išmanančius žmones, jiems kokį centą sumokėti ir pagaliau suvokti, kaip tas verslas turi atrodyti. Dabar jie ten sėdi ir bijo apsikvailinti vienas prieš kitą. Geriau patylėti. Taip ir nubalsuoja visa Taryba už “vasiukus„.
Virginijus ANDRIJAUSKAS (Darbo partija):
Kupiškyje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra ta pati problema, kad daugybė gabių, darbingų
žmonių yra išvažiavę į užsienį ir ten dirba. Mes, būdami Kupiškyje, nieko nepakeisime. Tai visos šalies problema. Tačiau mes privalome galvoti apie grįžtančiuosius. Nors kai kas ten lieka, bet daugelį traukia grįžti į Tėvynę. Privalome galvoti, ar juos atgal pritrauks Kupiškis. Vien tų gražių gėlyčių ir vejų neužtenka. Žmogui reikia gerų gyvenimo sąlygų, gero poilsio, sąlygų, kad galėtų verslą plėtoti.
Mūsų „poilsio“ srityje yra tik du pasirinkimai – “Norfa„ arba “Saulutė„. Privalome galvoti apie poilsį sau ir tiems, kurie parvažiuos.
Verslo srityje dabar yra skatinamas tik banko procentinių paskolų dengimas. Beje, visą laiką tiems patiems verslininkams. Tai verslo plačiaja prasme neskatina. Galiu pateikti pavyzdį. Pernai Panevėžyje vyko paroda „Expo Aukštaitija 2005“. Joje nedalyvavo nė viena Kupiškio įmonė. Tai reiškia, kad Savivaldybė neskatina vietinio verslo dalyvauti tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose ar regioniniuose renginiuose, parodose. Manau, reikėtų kurti bendrus internetinius verslo puslapius, kitą reklaminę medžiagą.
Žinoma, gera verslo sritis ateityje būtų kaimo turizmo plėtojimas, Kupiškio marių privalumų įsisavinimas. Nedidelio šeimos verslo kūrimo galimybės būtų patrauklios grįžtantiems ne tik iš užsienio, bet ir ketinantiems parvažiuoti į gimtąjį miestą po studijų.
Kupiškyje kol kas nėra brangios žemės. Reikia jos skirti namų statybai. Tegul sugrįžę iš užsienio ir užsidirbę pinigų žmonės čia kuriasi, o neieško laimės kitur. Taip miestas bent jau nemažėtų.
Labai svarbi mieste yra kvalifikuotų kadrų problema. Per dešimt metų Kupiškį paliko keturiolika chirurgų. Niekam neįdomu, kokių dar daktarų truks po vienerių ar penkerių metų. Dabar laikraščiuose pasirodo skelbimai, kad gydytojų Kupiškiui reikia už 1300 ar 1500 litų. Dabar to jau nebepakanka. Ta problema jau išlindusi į paviršių. Tuoj pasimatys ir kitos bėdos. Jau dabar aišku, kad mieste trūksta policininkų. Pavyzdys – kriminalinėje policijoje dirba beveik vien merginos ir moterys. Nėra juristų. Jau dabar reikia planų, kaip tokius specialistus pritraukti. Kitaip mes tikrai liksime Vabalninku.
Jonas JARUTIS (valstiečiai – liaudininkai):
Nemanau, kad būtų blogai, jei Kupiškis taptų pensininkų rojumi. Jeigu žmonės randa kur ramiai praleisti senatvę, galėtume džiaugtis, kad sukūrėme gerą ir tvarkingą vietą.
Tačiau aš nemanau, kad viskas sustojo. Dabar situacija po truputį keičiasi. Kiek teko girdėti, jaunimas po truputį grįžta namo. Tegul ne fiziškai, bet pinigus jau investuoja į nekilnojamąjį turtą. Kupiškyje per paskutinius porą metų butai pabrango vos ne tris kartus. Tai yra rodiklis, kad žmonės planuoja grįžti gyventi namo.
Atsivėrus Europos Sąjungos durims, ne vienas nutarė išvykti ir ten kažką pabandyti. Tačiau lietuviui nėra įprasta plaktis po pasaulį. Kažką pamačius, norisi grįžti namo.
Kupiškis jau ir dabar yra tvarkingas ir gražus miestelis. Manau, jei ir toliau turėsime galimybę dirbti, jis dar pagražės. Atsiras plaukimo baseinas, per artimiausius keletą
metų turėtume baigti žiemos sporto centrą.
Svajoti “Vasiukai„ jau nuplaukė, bet turime mieste didžiulį vientisą žemės masyvą, kuriame galėtų įsikurti kažkokio verslo zona. Manau, per artimiausius keletą metų atsiras ir čia investicijų. Todėl nereikia galvoti, kad miestas bus tik pensininkų rojus. Žinoma, bus ir jų. Juk apskritai mūsų visuomenė sensta. Tačiau jau yra žmonių, kurie keletą metų pabuvę Kaune ar Vilniuje, su šeimomis grįžta namo į Kupiškį. Todėl padėtis nėra pesimistiška, kaip galbūt kai kam atrodo.
Vytautas MOCKUS (Tėvynės sąjunga):
Man sunkoka kalbėti vien apie miestelio viziją. Reikėtų kalbėti apie viziją visos Savivaldybės mastu, kadangi tai yra bedras katilas, bendri finansai, vadovavimas, infrastruktūra ir t.t.
Šita prasme geriausiai perspektyvą nusako neseniai „Kupiškėnų minčių“ komentaruose pasirodęs pastebėjimas, kuriame rajono vadovas buvo įvardintas Leonidu Iljičiumi. Gal jau net ne visi prisimena, kad Leonidas Iljičius buvo toks Brežnevas, kurio karaliavimo metu buvo teigiama, kad Tarybų Sąjunga klesti. Jam nuėjus praeitin, paaiškėjo, kad šalis yra visiškai supuvusi, stovinti ant molinių kojų. Analogiška situacija dabar yra ir Kupiškyje. Kad būtų kitaip, reikia kitokio esančiųjų valdžioje požiūrio į situaciją. Tikslas turėtų būti ne kuo ilgiau ir komfortiškiau pabūti valdžioje, o naudojantis besikeičiančiomis sąlygomis, buvimo Europos Sąjungoje galimybėmis labai dideliais tempais siekti permainų, kad neliktume šalikelėje.
Kas vyksta dabar? Tik nuolatiniai vizitai į įvairiausius renginius, kurie nieko gero rajonui neduoda, visokių šou renginukų darymas, pavaišinimai, paplojimai per petį. Žodžiu, balos ramybė. Apie permainas, tempą, neatsilikimą nuo bendros tėkmės neįmanoma net kalbėti. Tai tiesiog beviltiškas reikalas.
Aš visiškai nenoriu pasakyti, kad mes geri, o anie blogi. Štai naujose pareigose startuoja mūsų oponentas Gediminas Kirkilas. Manau, kad jo vietoje elgčiausi panašiai. Jeigu jis įgyvendins tai, ką sako, labai gerai pasirodys. Jo geras startas bus ir geras startas socdemams kaip partijai. Iki šiol ten irgi buvo Leonidas Iljičius, kuris už nieką neatsakė, problemų nematė… Smirdo, smirdo tokia bala, ir nieko gero iš to neišėjo, nes ir negalėjo išeit.
Todėl ir Kupiškyje būtinai reikia permainų. Aš nesakau, kad būtinai mes tai turime daryti. Gal kas nors kitas, bet tikrai ne Leonidas Iljičius, nes bus taip, kaip žmonės jau dabar prognozuoja – Kupiškis liks užkampis, pensininkų, invalidų ir biudžetininkų miestelis.
——-
Autorius: Gintaras JURGĖLAS