Pateikiame 121 karo dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Rusijos invazija paskatino ES suteikti Ukrainai kandidatės statusą
Ukraina ir Moldova ketvirtadienį sulaukė Europos Sąjungos (ES) lyderių paramos ir tapo oficialiomis kandidatėmis prisijungti prie bloko – tai esminis žingsnis po karo nuniokotos šalies ir jos kaimynės kelis mėnesius trukusio lobizmo siekiant pradėti ilgą narystės kelią. .
Šis sprendimas yra „stiprus signalas Rusijai dabartiniame geopolitiniame kontekste“, Briuselyje pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Vykstant Rusijos invazijai šalies piliečiams „negali būti geresnio vilties ženklo“, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėjusi kartu su E. Macronu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvieryje parašė, kad yra „dėkingas“ už paramą ir apibūdino tai kaip „unikalią ir istorinę akimirką“. Sprendimą pasveikino ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Štai geras bendradarbiavimas Europos šeimoje!“, – parašė jis. Estijos premjerė Kaja Kallas per viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris tęsiasi ir penktadienį, sakė, kad taip „kuriama istorija“.
Priėmimas į ES, politiškai įtemptas ir teisiškai sudėtingas procesas, gali tęstis daugelį metų ar net dešimtmečius – Ukrainos kelias prasideda jau keturis mėnesius vykstant sunkiam karui su Rusija. Būti oficialia kandidate į nares yra pirmasis iš daugelio žingsnių siekiant įstoti į ES ir suteikia galimybę gauti finansinę paramą socialinėms, teisinėms ir ekonominėms reformoms, kurių reikia siekiant priartinti šalį prie ES standartų.
ES lyderių sprendimas suteikti šį statusą privalėjo būti priimtas visais balsais ir tai padaryta po Europos Komisijos rekomendacijos, grindžiamos keliomis sąlygomis. Reikalaujama, kad Ukraina įgyvendintų reformas ekonomikos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stiprinimo bei kovos su korupcija ir oligarchais srityse.
Moldovos ekonomiką ir viešąjį administravimą reikia tobulinti. Bendrame pareiškime sakoma, kad paraišką pateikusiam Sakartvelui suteikiama perspektyva tapti oficialia kandidate, kai bus įvykdytos reformos, tuo pripažįstama, kad ši Kaukazo valstybė turi nueiti ilgą kelią, kol taps bloko nare.
Ukraina pateikė prašymą narystei ES praėjus kelioms dienoms, kai Rusija vasario pabaigoje pradėjo invaziją. Netrukus po to paraiškas pateikė Moldova ir Sakartvelas. Visos trys paraiškos iš pradžių sulaukė ES valstybių narių, skeptiškai vertinančių naujų narių įtraukimą į bloką, įskaitant Prancūziją ir Nyderlandus, pasipriešinimo. Tačiau sparti Ukrainos pažanga telkiant vieningą paramą, reikalingą jos siekiui įgyvendinti, vertinama kaip neturinti precedento.
Ši greita Kyjivo pergalė taip pat atkreipė dėmesį į Vakarų Balkanų lyderių nusivylimą dėl narystės perspektyvų. Anksčiau ketvirtadienį vykusiame susitikime su ES kolegomis nepavyko pasiekti jokio proveržio. Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama užsipuolė užsitęsusį procesą, apibūdinęs savo šalį tik kaip „svečią susiskaldžiusiuose namuose“.
Derybos siekiant susitarti dėl ES kandidatės statuso Ukrainai ir Moldovai užtruko ilgiau nei tikėtasi, nes Austrija, Kroatija ir Slovėnija reikalavo, kad toks pats statusas būtų suteiktas Bosnijai ir Hercegovinai. „Ukraina ir karas, žinoma, yra dominuojamo temos, bet neturime pamiršti ir Balkanų“, – susitikimo kuluaruose sakė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.
Bendrame pareiškime ES lyderiai taip pat paragino „greitai išspręsti paskutines likusias problemas“ tarp ES narės Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos, kad stojimo į bloką derybos prasidėtų ir su pastarąja. Šiaurės Makedonija ir Albanija gavo kandidačių į ES statusą atitinkamai 2005 ir 2014 metais. Nuo tada abi šalys laukia pradėti oficialias stojimo derybas, pastaruoju metu pažangą blokuoja Bulgarija, ginčas susijęs su nacionaline tapatybe, istorija ir kalbomis.
Bulgarijos vyriausybė trečiadienį pralaimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo, todėl ketvirtadienio derybų proveržis buvo mažai tikėtinas. Nepaisant to, parlamentas Sofijoje šiuo metu svarsto kompromisą, kaip būtų galima išeiti iš aklavietės.
Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas šaliai suartėjus su ES 2014 m., kai buvo pasirašyta itin prieštaringai vertinta asociacijos sutartis ekonominiams ir politiniams ryšiams stiprinti. Buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti šią sutartį sukėlė masines demonstracijas, nuvertusias jį iš pareigų ir atvėrusias kelią naujoms proeuropietiškoms vyriausybėms.
Susirūpinęs dėl Kyjivo posūkio į Vakarus, įsikišo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, 2014 m. aneksavęs Ukrainos Krymo pusiasalį, o vėliau ėmęs remti prorusiškus separatistus šalies rytuose. Sukilėliai Donbase daugelį metų kariauja su NATO remiamomis Ukrainos vyriausybės pajėgomis ir galiausiai Maskva nusprendė nuversti Ukrainos vyriausybę, 2022 metų vasarį pradėjusi karinį puolimą.
Kitas žingsnis kelyje į narystę – oficialiai pradėti derybas, tam taip pat reikia visų ES valstybių narių pritarimo ir tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Gubernatorius: Ukrainos pajėgos traukiasi iš Sjeverodonecko
Ukrainos pajėgos turės trauktis iš Sjeverodonecko, penktadienį pranešė regiono gubernatorius po kelias savaites trukusių įnirtingų kovų su rusais mūšio lauke dėl rytinio miesto.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos turės trauktis iš Sjeverodonecko. Jos gavo įsakymą tai padaryti“, – „Telegram“ kanale pranešė Luhansko srities, kuriai priklauso miestas, gubernatorius Serhijus Haidajus. „Likti pozicijose, kurios nepaliaujamai apšaudomos kelis mėnesius, tiesiog nėra prasmės“.
Dėl nuolatinio bombardavimo miestas „beveik virto griuvėsiais“, sakė jis. „Sunaikinta visa svarbiausia infrastruktūra. Devyniasdešimt procentų miesto sugriauta, teks nugriauti 80 proc. namų“, – sakė jis.
Užimti Sjeverodonecką Donbaso srityje buvo pagrindinis rusų tikslas, jiems siekiant užgrobti dalį Rytų Ukrainos.
Rusijos kariuomenė užėmė Ukrainos gyvenvietes netoli Lysyčiansko
Rytų Ukrainos Luhansko regione Rusijos ir prorusiški kovotojai pranešė užėmę Hirskės ir Zolotės gyvenvietes.
Penktadienį Luhansko separatistai pademonstravo sovietų vėliavos iškėlimą ant Zolotės savivaldybės administracijos pastato, esančio į pietus nuo puolamo svarbaus Lysyčiansko miesto. Iš Ukrainos pusės patvirtinimo iš pradžių nebuvo.
Ketvirtadienį pranešta, kad Rusijos kariuomenė apsupo teritoriją aplink dvi gyvenvietes. Taip ir liko neaišku, ar bent daliai ukrainiečių dalinių pavyko laiku pasitraukti ir taip išsigelbėti.
Rusija prieš keturis mėnesius įsiveržė į Ukrainą ir nuo to laiko užėmė dideles Rytų ir Pietų Ukrainos dalis. Luhansko srityje Ukrainos kariai dabar kontroliuoja tik didelį Lysyčiansko miestą, pasitraukę iš kaimyninio Sjeverodonecko. Tačiau ir ten rusų kareiviai jau užėmę miesto pakraščius.
Į Lenkiją vėl atvyksta daugiau ukrainiečių nei išvyksta
Lenkijos penktadienio duomenys rodo, kad į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių skaičius vėl viršijo grįžtančiųjų atgal skaičių – mėnesį trukusi tendencija pasikeitė.
Lenkijos pasienio tarnybos duomenimis, jau porą dienų į Lenkiją atvyksta vidutiniškai 3 tūkst. daugiau ukrainiečių nei išvyksta. Vasario 24-ąją Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ukrainiečiai būriais bėga į Europos Sąjungos valstybę Lenkiją. Kartais per dieną atvykdavo net 140 tūkst. jų, sakė pasieniečių atstovė Anna Michalska. Karui užsitęsus antplūdis galiausiai sulėtėjo, o gegužės viduryje daugiau ukrainiečių paliko Lenkiją nei atvyko – taip buvo iki šios savaitės.
Pokytis įvyko Rusijai toliau bombarduojant Ukrainos miestus ir naikinant infrastruktūrą, įskaitant Kremenčiuko naftos perdirbimo gamyklą – ją sugriovus tūkstančiai žmonių liko be darbo, teigė Natalija Pančenko, Ukrainą remiančios piliečių iniciatyvos „Euromajdan Warszawa“ vadovė. „Laikui bėgant net ir labiausiai susilaikančiųjų nervai neišlaiko“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji. N. Pančenko sakė tiksliai nežinanti, kodėl pastaruoju metu atvykėlių skaičius padidėjo.
A.Michalska sakė nemananti, kad pokytis toks didelis, jog būtų reikšmingas. Tik devyni procentai į Lenkiją atvykstančių ukrainiečių sako, jog bėga nuo karo namuose, pridūrė ji.
Ketvirtadienį į Lenkiją pateko 27 500 žmonių iš Ukrainos, 24 400 kirto sieną priešinga kryptimi, pranešė pasieniečiai. Trečiadienį atvyko 26 300 ukrainiečių ir 23 500 išvyko.
Pokytį pastebėjo ir Ukrainos pasieniečiai. Pasak jų, 45 tūkst. žmonių ketvirtadienį išvyko iš Ukrainos per vakarines jos sienas, daugiau nei 25 tūkst. jų atvyko į Lenkiją. Į Ukrainą atvyko 40 tūkst., 37 tūkst. jų buvo Ukrainos piliečiai.
Parengta pagal ELTOS inf.