KREPŠINIS, MUZIKA IR MADA – TOMO GYVENIMO TRIO

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokinys Tomas Urbanovičius savo gyvenimo neįsivaizduotų be krepšinio ir muzikos. Šiuo metu sportuoja Kaune, o muzika Tomui – dar viena galimybė išreikšti save, kaip ir individualaus stiliaus paieškos. Jam artima ne tik šiuolaikinė muzika, bet ir liaudies daina.

Jurga BANIONIENĖ

Nauja mokymo įstaiga

Penkiolikmetis T. Urbanovičius nuo šio rugsėjo perėjo mokytis į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Kol kas jam čia patinka. Pasikeitė ne tik mokytojai, kurie Tomui paliko gerą įspūdį, bet ir bendraklasiai.

„Liko tik du draugai iš senosios klasės, ji buvo šelmiška, sunku buvo mokytis, o dabartinė gerokai ramesnė, galiu daugiau dėmesio skirti mokslams. Nauja aplinka išėjo į gera. Man labai patinka gimnazijos atmosfera“, – šypsojosi gimnazistas.

Mėgstamiausia sportiško vaikino pamoka – kūno kultūra, bet traukia ir matematika, istorija, fizika. Apie būsimą profesiją Tomas sakė dar nesvarstantis, laiko tam turi pakankamai. Šiandien daug laiko praleidžia ir prie kompiuterio, žavisi videožaidimais, tad visai įsivaizduotų save ateityje užsiimantį jų kūrimu.

Svajonė – profesionalus krepšininkas

Didžioji Tomo aistra – krepšinis. Žaisti jį mėgo nuo pat vaikystės. „Kaip prilipo jis man, taip iki šiol ir žaidžiu. Prisimenu, atėjęs į pirmą klasę, norėjau iškart pradėti lankyti krepšinio treniruotes, bet man trukdė astma. Tėvai pasiūlė stoti į Kupiškio meno mokyklą ir groti kokiu nors pučiamuoju instrumentu, kad daugiau dirbtų plaučiai. Čia esu dar iki šiandien. Bet lankiau ir krepšinį – buvau Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro komandos dalis, iki penktos klasės turėjome normalius sezonus, bet paskui daug komandos žaidėjų išėjo, varžybos nebevyko, tik treniruotės“, – pasakojo gimnazistas.

Neseniai T. Urbanovičius pradėjo sportuoti Kaune, „Tornado“ krepšinio mokykloje.

„Prisijungti man pasiūlė pusbrolis. Šiuo metu jau oficialiai žaidžiu Kauno komandoje. Žinoma, didžiąją dalį laiko treniruojuosi Kupiškyje, bet jei atsiranda proga, nuvažiuoju pasitreniruoti ir ten. Buvau labai pasiilgęs varžybų, tad patekimas į krepšinio mokyklą man buvo didžiulė palaima“, – kalbėjo krepšininkas.

Krepšinis Tomą žavi dėl kelių dalykų. Tai, jo manymu, viena sunkiausių sporto šakų, nes reikia daug dirbti fiziškai. Bet ne tik. „Fizinis darbas yra 30 procentų, visa kita – mentalitetas. Sunku būti tobulam šiame sporte, sudėtinga patekti į profesionalias lygas. Krepšinį pasirinkau dėl galimybės varžytis.

Tikiuosi, kad Kaune gausiu daugiau žinių apie šį žaidimą, gal labiau būsiu pastebėtas. Tikrai norėčiau ir toliau tęsti savo sportinę karjerą, smagu būtų žaisti krepšinį ir iš to užsidirbti pinigus“, – svajones atskleidė T. Urbanovičius.

Polinkį sportui Tomas tikriausiai paveldėjo iš šeimos. Pusseserės vyras yra garsus buvęs šalies krepšininkas Dainius Šalenga. Krepšinį žaisdavo ir tėtis, sesuo vienu metu lankė krepšinio treniruotes, juo susižavėjo ir jaunesnis brolis.

„Krepšinį lankė ir mano močiutė, tad jau kaip ir tradicija, kad kažkas turi šeimoje tuo užsiimti“, – tvirtino Tomas.

Muzika – visada šalia

Jis prisipažino, kad vis dėlto į sporto salę eina mieliau nei į Meno mokyklą, tačiau be jos savo dienos irgi neįsivaizduoja. Turbūt todėl neskubėjo atsisveikinti su šia įstaiga – tęsia mokslus pasirinkęs išplėstinio muzikinio ugdymo programą. Kolektyvinio grojimo įgūdžius T. Urbanovičius ugdo vaikų kapeloje. Groti planuoja dar šiuos metus, o vėliau ketina daugiau laiko skirti mokslams.

Tomas groja net dviem muzikos instrumentais – klarnetu ir akordeonu. Klarnetą pasirinko paragintas tėvų, o po dvejų metų pats nutarė išmokti groti akordeonu. Paklaustas, kurį instrumentą mieliau ima į rankas, pašnekovas sakė, kad seniau smagiau būdavo groti akordeonu. „Man patinka, kai yra daug garsų, akordeonas būtent ir gali skleisti jų labai daug, bet po tiek metų nebėra skirtumo, su kuriuo groti“, – kalbėjo T. Urbanovičius.

Ir šiuolaikinė, ir liaudies

Vaikinas turi puikų balsą, mėgsta dainuoti. Muzikinių projektų gerbėjai dar pamena jo sėkmingą pasirodymą televizijos projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“. Čia dalyvauti jam pasiūlė šeimos moterys – mama ir močiutė. Tikrai nesigaili, džiaugėsi įgijęs daug įdomios patirties, patobulėjęs. Iki pasirodymo televizijoje Tomas turėjo įveikti net kelis etapus, kur laimę bandė keli tūkstančiai jaunųjų atlikėjų.

„Man buvo didelis šokas, kad tiek toli nuėjau ir būsiu televizijoje. Aplinka „Lietuvos balse“ buvo smagi, visi draugiški. Susiradau daug draugų, iki dabar kartais pabendraujame“, – kalbėjo pašnekovas.

Dainuoti Tomas pradėjo anksti – dar vaikystėje. Per šeimos šventes patikdavo kartu su tėčiu traukti mėgstamas dainas. Dainavimo įgūdžius toliau lavino Kupiškio meno mokykloje. Ketverius metus lankė chorą. Penktoje klasėje jo gabumus pastebėjo muzikos mokytoja Daiva Palionienė. Kaip solistas, dalyvavo dviejose „Dainų dainelėse“. Šiuo metu su muzikos mokytoja Asta Remeikiene ir mišriu gimnazijos ansambliu dalyvauja jau trečioje.

T. Urbanovičius priklauso Povilo Matulionio progimnazijos folkloro ansambliui „Zbitkai“, Kupiškio kultūros centro folkloro ir paveldosaugos kolektyvui „Jaunimo Ramuva“. Pasak Tomo, šie du kolektyvai dažnai susijungia ir muzikuoja kaip vienas įvairiose šventėse. Čia jis išmoko pūsti ragus, skudučius. Liaudies dainas dainuoti nesunku, svarbu jas išjausti. Ypač Tomui patinka karinės dainos. „Jas atliekant reikia rūstingumo, kalimo, trypiant kojomis, naudojant būgną“, – pabrėžė muzikantas.

Artima vaikinui ir kupiškėnų tarmė, kelis kartus yra dalyvavęs lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurse „Tramtatulis“.

Tomas klausosi gana įvairios muzikos. Mėgsta šiuolaikinę, ypač repą, būdamas gatvėje ar autobuse mėgsta įsijungti lyriškesnes dainas. „Yra tokia grupė, kuri sujungia vikingų ir baltų dainas, būna įdomios skandinaviškos, senovinės dainos, kartais jų visai smagu paklausyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Tomas dar domisi mada. Mėgsta išsiskirti iš pilkos minios drabužiais, ieško individualaus stiliaus,