Jaukius namus katinas Saliamonas rado pačiame miesto centre.
Jurgitos Banionienės nuotrauka
Ir Lietuvoje galima pastebėti gyvūnus darbe. Biuruose apgyvendinami katinai ar šunys, jaukiose parduotuvėlėse čiulba kanarėlės.
Pačiame Kupiškio centre įsikūrusioje „Sandros gėlių studijoje“ beveik prieš pusmetį apsigyveno katinas, vardu Saliamonas.
Jurgita BANIONIENĖ
Atsitiktinumas, arba sutapimas
Gėlių studijos įkūrėja Sandra Bukauskienė sakė, kad Saliamonas (vardą jam sugalvojo buvusi šios gėlių parduotuvėlės darbuotoja) pas ją įsikūrė atsitiktinai. Antra vertus, tai gražus sutapimas. Kad norėtų darbo vietoje turėti katiną, moteris mąstė seniai. Netgi turėjo idėją jį pasiimti iš prieglaudos.
„Žiemą netoli mamos namų atklydo katinas. Buvo matyti, kad naminis – veržėsi į vidų. Kartą papietavusios išėjome į kiemą – o jis man iškart ėmė apie kojas trintis, tarsi nujausdamas mano mintį jį pasiimti“, – šypsojosi gėlių parduotuvėlės savininkė.
Taip Saliamonas įsikūrė gėlių studijoje ir susirado naujus namus. Jo naujoji globėja paskleidė žinią feisbuke manydama, kad gal atsiras gyvūno šeimininkai, tačiau niekas neatsišaukė.
Pasak pašnekovės, gėlių studijoje Saliamonas iškart pasijuto kaip namuose. „Jis labai elegantiškas katinas, niekada jokios gėlės nėra išvertęs“, – džiaugėsi Sandra. Jei lauke šilta, Saliamonas mėgsta pasivartyti ant laiptų priešais saulutę, dažnai ir į šalia veikiančią kebabinę užsuka. Vietos darbuotojai jį vadina ir kitu – Ambasadoriaus vardu, o Sandros dukrelė Elzė katiną šaukia savaip – Cinamonu. Gėlių parduotuvėlėje katinas turi savo mėgstamas vietas – jaukiai snaudžia ant palangės, o naktis leidžia sandėlyje.
Turi gerbėjų
Draugiškas katinas žmonių visai nebijo, mėgsta su klientais pasisveikinti – murkdamas glaustosi apie kojas. Turi ir nuolatinių gerbėjų, kurie jo aplankyti užsuka. Tarp jų ir nemažai vaikų. „Jis itin komunikabilus, dėmesys Saliamonui labai patinka. Kai ryte ateinu į studiją, jis mėgsta įsitaisyti ant mano darbo stalo, žymiuosi darbus savo užrašų knygoje – drąsiai ant jos lipa“, – pasakojo S. Bukauskienė.
Net ir tie klientai, kurie gyvūnų nelabai mėgsta, abejingai pro Saliamoną nepraeina – užkalbina ar paglosto. „Jis yra tarsi mūsų studijos siela, parduotuvėlės gyvastis. Pati namie laikau baltą bišonų veislės šunį Marselį, o darbe – juodą katiną prancūzišku vardu“, – kalbėjo Sandra.
Kiek tiksliai Saliamonui metų, jo nauja šeimininkė sakė nežinanti, bet spėja, kad gal nemažai – apie dešimt.
Gerų emocijų pliūpsnis
Pasak Sandros, užsienyje populiaru darbe auginti ar su savimi atsivesti augintinius, pas mus tai dar neprigiję, tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje viename knygyne taip pat gyvena katinas, veikia ir kačių kavinė. „Augintinis darbo vietoje suteikia jaukumo. Visiems patarčiau jį turėti – kiekvienas gyvūnas duoda gerų emocijų, tai – tarsi terapija“, – pabrėžė pašnekovė.
Žinoma, išlaidų laikant Saliamoną yra nemažai – katinui reikia daugiau kraiko, kad nesijaustų jokio kvapo, augintinis gana išrankus ir maistui, bet moteris sakė pinigų neskaičiuojanti.
Ar pas mus yra ir daugiau savo biuruose, parduotuvėlėse auginančių gyvūnus, pašnekovė sakė nežinanti, bet girdėjusi, kad vienu pamestinuku katinu rūpinasi vaikų poliklinikos darbuotojai.
Šeimos gydytoja Lina Uckuvienė patvirtino, kad išties vaikų registratūros darbuotojos seniai prižiūri atklydusį katinėlį, jį nuolat maitina. Deja, įsileisti jo į į vidų negali, nes tarp ligoniukų yra gyvūnams alergiškų vaikų. „Galėtume laikyti nebent akvariumą, tačiau tai – nepigu“, – sakė gydytoja.
Gyvūnai teigiamai veikia žmogaus fizinę, psichinę sveikatą, o apie jų terapiją kalbama vis daugiau. L. Uckuvienė teigė, kad yra girdėjusi apie Kauno klinikose taikomą kaniterapiją. Jos nauda – neabejotina. Pasak gydytojos, bendravimas su gyvūnais ypač naudingas žmonėms, kurie ilgą laiką būna izoliuoti – gydosi ligoninėse, gyvena globos namuose.
Poliklinikos talismanas
Vaikų konsultacijos talismanu vadinamu katinėliu labiausiai rūpinasi bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Papučkienė. Anot moters, prie poliklinikos jis atklydo prieš pusantrų metų. Gyvūnus labai mylinti moteris negalėjo abejingai žiūrėti į alkaną katiną, ėmė jį maitinti. „Mes visos jam ėdalo atnešame ir labai mylime. Katinas labai protingas – ateina tiesiai prie registratūros langų“, – sakė pašnekovė.
Ir slaugytojos, ir gydytojos pinigų savo globotinio maistui nepagaili. Visų jis vadinamas Dalios katinu arba šaukiamas vardu Miau. „Labai liūdnai miaukia, todėl toks vardas jam ir prilipo“, – teigė slaugytoja. Ji seniai mėgina surasti globotiniui namus, tačiau norinčių priglausti katiną, deja, neatsiranda.
Nereikėjo
Pasidomėjome, ar laikyti naminius gyvūnus gali vaikų globos namų gyventojai. Šv. Kazimiero vaikų globos namams laikinai vadovaujanti Regina Urbanovičienė sakė plačiau tuo nesidomėjusi, nes iki šiol tiesiog tokio dalyko nereikėjo. „Puoselėjame tokią mintį. Gyvename kaip namie, šeimynose, bet nuolat esame tikrinami įvairių įstaigų, tikriausiai, laikyti gyvūnų jos mums neleistų. Nors vaikai kažkada yra minėję, kad turėjo šuniuką“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto augintiniams, pasak R. Urbanovičienės, globos namuose stigtų vietos – globos namai perpildyti, be to, pavyzdžiui, šuniukui, tarp tiek vaikų tikriausiai būtų sunku, papildomai juo rūpintis reikėtų ir įstaigos darbuotojams. Antra vertus, mokymasis globoti augintinį būtų viena vaikų auklėjimo priemonių. „Šiandien mes gyvūnėlių neturime, vėliau apie tai pagalvosime. Idėja gera“, – sakė laikinoji vaikų globos namų vadovė.