Nors daržovių šiais laikais galime įsigyti bet kur ir už prieinamą kainą, dažnas žino, kad visai kitoks skonis ir pojūtis ragauti savo pačių užsiaugintą derlių.
Kada ką sėti, informacijos šiandien tiek, kad net veržiasi per kraštus, bet ir daržininkai mėgėjai, ir gamtininkai sutinka, kad sėjant išmintingiausia būtų atsigręžti į gamtą.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Vadovaujasi fenologiniais reiškiniais
Palėvenėlėje gyvenanti skaitytoja Raimonda Pitrėnienė sėdama dažnai vadovaujasi laiko patikrintu fenologiniu sėjos kalendoriumi.
Prieš daugiau nei trisdešimt metų išleistame lankstinuke daržininkams mėgėjams, sudarytame tuometinio Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo instituto atstovų, rašoma, kad pirmomis balandžio dienomis iki pat balandžio 25 dienos, arba ankstyvajam šalpusniui pražydus, žieminiams rugiams pradėjus augti, gluosniui pražydus ir gandrui atskridus, jau drąsiai galima sėti morkas, burokėlius, pastarnokus, pipirnes, ropes, ridikus, ridikėlius, salotas, špinatus, daugiamečius svogūnus ir daržo žirnius.
Lankstinuke teigiama, kad visi šie gamtos reiškiniai turėtų būti pastebimi praėjus 91–115 dienų nuo metų pradžios.
Anot R. Pitrėnienės, šiomis dienomis aklai vadovautis nereikėtų, nes gamta per daugiau nei trisdešimt metų kiek pasikeitė, nors patys gamtos reiškiniai, aprašyti lankstinuke, yra realūs indikatoriai, parodantys, kada ką geriausia sėti ir sodinti.
Plačiau skaitykite kovo 16 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)
Autorės nuotrauka