PASIIMTI, PANAUDOTI, GRĄŽINTI

Keisti pasaulį galime tik keisdami savo įpročius.

Sostinėje gyvenantis ir beatliekę filosofiją puoselėjantis kupiškėnas Irmantas Šuškevičius neabejoja, kad tai tikrai įmanoma.

Pernai judviejų su žmona Valdone įkurtas startuolis „CupCup“ sulaukė nemažo pasisekimo. Vis daugiau kavinių tinklų, festivalių ir renginių organizatorių įsitraukia į bendrą viziją – sukurti visuomenę be atliekų.

Vilė LEŠČINSKIENĖ

Lietuvoje – naujovė

I. Šuškevičius – muzikantas, groja bosine gitara. Muzika susižavėjo dar būdamas paauglys. Atmintyje išliko ir pirma gitara, kurią tada nusipirko iš Justino Jaručio, taip pat kupiškėno, šiandien žinomo Lietuvos dainininko.

Muzika Irmantui tėra hobis, jis visas jėgas stengiasi atiduoti judviejų su žmona Valdone įkurtai aplinkosaugos iniciatyvai.

Sumanymas tiekti daugkartinio naudojimo puodelius kavinėms ir renginių vietoms, anot I. Šuškevičiaus, pribrendo tarsi savaime. Žmona yra aplinkos inžinerijos doktorantūros studentė, o jam, ne vienerius metus festivaliuose grojančiam muzikantui, įgriso matyti kalnus besimėtančių šiukšlių.

„Kai festivalis trunka keletą dienų, o jį per tą laiką aplanko apie 10–20 tūkstančių žmonių, įsivaizduokite, kokie beprotiški kiekiai šiukšlių lieka. Didžiąją dalį išmetamų atliekų sudaro vienkartiniai puodeliai, stiklinės, kurias žmonės panaudoję iš karto išmeta“, – pasakojo I. Šuškevičius.

Imtis aplinkosaugos idėjos paskatino ir užsienio praktika. Išsilavinusiose užsienio šalyse per masinius renginius populiaru išsinuomoti daugkartinę tarą, o Lietuvoje šios naujovės iki 2019 metų, kol neatsirado „CupCup“ sistema, dar nėra buvę.

Pats pavadinimas, pažodžiui išvertus iš anglų kalbos reiškiantis „puodelį puodelį“, I. Šuškevičiaus teigimu, reiškia daugkartinį puodelį. Logotipe vaizduojama stiklinaitė ir skirtingų krypčių rodyklės simbolizuoja žiedinę ekonomiką, prie kurios mes visi turėtume pratintis, norėdami sumažinti taršą Žemėje.

„Šiuo metu visuomenė yra įstrigusi į linijinį „imti, naudoti ir išmesti“ modelį, dėl to atsiranda didžiuliai kiekiai atliekų, švaistomi vertingi Žemės resursai.

Privalome pereiti prie žiedinės ekonomikos sistemų, kad sumažintume poveikį aplinkai ir paliktume šią planetą tinkamą gyventi ateities kartoms“, – viziją išdėstė I. Šuškevičius.

Sugadinti puodeliai – perdirbami

Dideli šiukšlių kiekiai pasilinksminimo vietose ne tik teršia gamtą. Festivalių organizatoriai turi sumokėti mokestį už taršą. Tad atsiradusi „CupCup“ sistema tikrai nudžiugino daugumą festivalių organizatorių. Kiek skeptiškiau naujovę vertino dalyviai. Mat sistemos esmė tokia: vartotojas, norėdamas įsigyti gėrimų, išsinuomoja daugkartinį puodelį už vieną eurą, o išgėręs gėrimą ir grąžinęs jį atgal, gali pasikeisti į kitą, švarų, puodelį, arba jei daugiau gerti nebenori, tą eurą atgauna. Papildomai dar vieną eurą kainuoja ekologinis mokestis. Šis mokestis padengia plovimo, perdirbimo ir kitus kaštus.
„Pirmais metais dažnas klausimas būdavo – kodėl turiu mokėti tą vieną eurą? Tai skambėdavo vos ne kaip pasipiktinimas. Šiemet viskas kiek kitaip. Renginių dalyviai mus jau atsimena iš praėjusių metų ir matyti, kad šis sumanymas jiems pradeda patikti“, – tvirtino I. Šuškevičius.

O ir rezultatai džiugūs. Vien 2019 metų vasarą taikant daugkartinių „CupCup“ puodelių sistemą festivaliuose išvengta daugiau kaip 722 kg vienkartinio plastiko atliekų.

Ar visi puodeliai atgal sugrįžta? I. Šuškevičius atsakė, kad tikrai ne. Festivaliuose dažnai žmonės, apsvaigę nuo alkoholio, puodelius ir sulaužo, ir pameta. Gal kuris ir namo parsineša. Bet tam ir yra tas vieno euro užstatas.

Ypač renginiuose apsukrūs būna vaikai, kurie iš visų pakampių surenka daugkartinius puodelius. Atneša visą bokštą sukrovę – po dvidešimt trisdešimt puodelių. Visai neblogas uždarbis.
„Kiek tarnaus daugkartinis puodelis, labai priklauso nuo paties naudotojo. Gali ir vieną, ir keliasdešimt kartų būti panaudotas. Nebetinkami naudoti puodeliai perdirbami į padėkliukus, pakabukus. Perdirbti sulūžusius puodelius į tokius pat naujus galima, tačiau tam reikia specialių technologijų“, – tvirtino pašnekovas.

Dar geriau, jei kopijuoja

Nuo šių metų daugkartinius puodelius pradėta tiekti ir kavinių tinklams. Išsinuomojus puodelį Vilniuje jį galima grąžinti kad ir Klaipėdoje. Specialių taromatų nėra, tiesiog puodelį galima grąžinti į bet kurią „CupCup“ sistemą taikančią tvarią kavinę. Šaunu, kad šią naujieną labai vertina jaunimas.
Nuo pat „CupCup“ įkūrimo, su Šuškevičiais bendradarbiauja Neringos savivaldybė. I. Šuškevičius tikisi, kad ilgainiui šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos savivaldybės.

Darbo daug, tik spėk suktis, tačiau kol kas Irmantas ir Valdonė bando susitvarkyti patys. Atrodo, kad greitai gali prireikti ir papildomų rankų. Norinčių puoselėti beatliekę filosofiją žmonių daugėja.
Sutuoktinių idėją nukopijuoti bandė ir keletas kitų įmonių. Vienos įmonės atstovai pasielgė labai negarbingai.

Apsimesdami, kad nori bendradarbiauti, iki smulkmenų išklausinėjo visas detales ir pritaikė sau.
I. Šuškevičiaus manymu, tai – geras ženklas. Jei tavo idėją nori pasisavinti, vadinasi, ji labai gera.
O seksis tam, kuris dirba iš savanoriškų paskatų, ne vien tik dėl pelno.

„Jei turi idėją, tai reikia ją įgyvendinti. Antraip nieko nebus“, – įsitikinęs I. Šuškevičius.
Kas jau kas, bet I. Šuškevičius beatliekę filosofiją taiko visur. Pamatęs gamtoje šiukšlinantį žmogų iš karto perspėja, paprašo šiukšles surinkti, antraip apie tokį poelgį bus pranešta atitinkamoms institucijoms. Jei žmogus teršia gamtą, gal piniginė bauda įpūs sąmoningumo?

„Tiesiog darau tai, ką ir turėčiau daryti. Tai mūsų visų pareiga, pilietiškumas“, – neabejojo jis.
Baigdamas pokalbį I. Šuškevičius išreiškė nuoširdžią padėką buvusiai anglų kalbos mokytojai Daliai Venckuvienei, kuri palaikė jo, tuomet dar mokyklos suole sėdinčio vaiko, norą saugoti gamtą.