Žemės ūkio krypties studijos kasmet sudomina vis mažiau studentų. Šio sektoriaus specialistų trūksta jau šiandien, o vėliau tai gali tapti labai rimta problema. Vyriausybė, norėdama privilioti būsimus specialistus, ragina rinktis žemės ūkio krypties studijas ir daliai studentų žada 200 eurų stipendiją.
Kokių specialistų trūksta Kupiškio rajone ir kodėl žemės ūkio sritis nemasina jaunimo, papasakojo ūkininkai ir Savivaldybės atstovai.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Stipendijos – ne visiems
„Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktų tyrimų duomenimis, 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1846 uždaro tipo profesijų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų: universitetinio lygmens bakalaurų – 470, magistrų – 210. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) pateikti 2018–2019 m. priėmimo į minėtas studijų programas duomenys atskleidžia, kad šis poreikis nėra visiškai patenkinamas“, – skelbiama oficialiame Žemės ūkio ministerijos internetiniame puslapyje.
Liepos 1 dieną Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlomiems Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo pakeitimams, kuriais siekiama į studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuose, pritraukti daugiau studentų, mokant jiems 200 eurų stipendijas.
Anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės ūkio specialistų trūkumas aktualus jau šiandien. Delsti nėra kada, problema tik didės. 200 eurų stipendija, mokama pirmo kurso studentams aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, būsimus specialistus motyvuotų rinktis būtent šios krypties studijas.
Ministerija numato, kad 200 eurų stipendiją galėtų gauti 130 žemės ūkio krypties studijas pasirinkusių asmenų. Taip pat Žemės ūkio ministerija nuo 2014 m. vykdo tikslinį studijų finansavimą ir moka 90 proc. studijų kainos 2014–2016 m. į VDU ŽŪA ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą įstojusiems agronomijos, žemėtvarkos, gyvulininkystės technologijų ir kitų dar 2013 m. aktualiomis pripažintų studijų programų studentams valstybės nefinansuojamose vietose.
Tarp jaunimo nepopuliarių, tačiau darbo rinkoje paklausių specialybių pasirinkimo skatinimą stipendijomis palaiko ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, žadantis šiemet skatinti būsimus pedagogikos studentus. Tikimasi, kad prie iniciatyvos savo sektoriuose reikalingoms profesijoms skatinti prisidės ir kitos šakinės ministerijos.
Atbaidžius prisikviesti bus sunku
Valstybės noras skirti stipendiją būsimiems žemės ūkio specialistams skamba gražiai, bet ar tai paskatins jaunimą susidomėti žemės ūkiu?
„Labai gaila, bet Lietuvoje viskas suskumbama daryti tada, kai jau būna per vėlu“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Iki šiol jam nesuprantama, kaip tokiame žemės ūkio krašte kaip Kupiškis, profesinė mokykla rengia barmenus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kitų profesijų atstovus užuot rengusi žemės ūkio sektoriaus darbininkus. Žemės ūkio krypties studijos yra opi problema, kadangi visoje šalyje trūksta ir melioracijos specialistų. Šiandien jaunimą, atgrasytą nuo žemės ūkio, valstybei privilioti bus sudėtinga.
Z. Aleksandravičiui visiškai aišku, kodėl jaunimas nenori ūkininkauti ir iš tolo baidosi žemės ūkio specialybių. Atsakymas vienas – jie ten nemato komfortiškos ateities. Jie nenori vargti už centus, kaip vargo jų tėvai. Nenori smarvės ir dulkių. Dauguma jaunuolių trokšta minimaliu įdirbiu pasiekti greitą rezultatą, nori konkurencingo atlygio, atostogų po palmėmis, o ūkininkaujant tai – neįmanoma.
Anot pašnekovo, neigiamą įvaizdį suformuoja ir žiniasklaida, kaltindama ūkininkus dėl visų pasaulio bėdų. Ūkininkai, kaip teigia spauda ir televizija, kalti dėl klimato atšilimo, dėl plonėjančio ozono sluoksnio ir dėl daugybės kitų, vietinių ir globalių, bėdų.
„Dažniausiai apie ūkį šneka tie, kurie apie tai išvis neišmano, ir savo plepalus skleidžia milžinišku tiražu, o ir sprendimus priima tie, kurie turi menką supratimą“, – aštriai pasisakė Z. Aleksandravičius.
Jo manymu, žemės ūkis yra būtent ta sritis, kuriai valstybė jau trisdešimt metų neskiria tiek dėmesio, kiek reikėtų. Liūdna, bet tik dabar Lietuva pajuto savo pačios abejingumo padarinius ir per vėlai suskubo daryti išvadas. Z. Aleksandravičiaus teigimu, stipendijomis privilioti jaunimą rinktis žemės ūkio srities studijas gal ir įmanoma, tačiau rezultato reikės laukti ne vienerius metus. Taip pat neaišku, ar jaunuoliai, baigę studijas, norės pagal įgytą specialybę dirbti, ir ar jie neemigruos?
Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva teigė, kad Savivaldybėje trūksta melioracijos specialistų – hidrotechnikos inžinierių.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo
Trūksta hidrotechnikos inžinierių
Kad valstybės tarnyboje trūksta melioracijos specialistų, patvirtino ir Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva. Savivaldybė jau nebe pirmus metus ieško ir neranda hidrotechnikos specialistų. Kol kas Savivaldybėje dirba tik vienas šios srities specialistas, o pagal rajono teritoriją reikia dar dviejų hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą turinčių darbuotojų.
„Šių darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. Kodėl būtent šios srities specialistų trūksta, sunku pasakyti. Galbūt melioracija daug kam asocijuojasi su grioviais, purvu ir guminiais batais? Taip pat reikia specifinių ir tiksliųjų mokslų žinių“, – mąstė S. Kareiva.
Pasak Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjo, nemažai studijas baigusių hidrotechnikos inžinierių pritraukia privačios įmonės, siūlydamos didesnę algą. Antai pavyzdys – pernai Savivaldybėje buvo apsilankęs darbo ieškantis, ką tik hidrotechnikos studijas baigęs vienas jaunuolis, tačiau pasiūlytas atlygis jam pasirodė per mažas. Vaikinas įsidarbino privačioje įmonėje.
S. Kareiva teigė, kad valstybiniam sektoriui sunku konkuruoti su privačiu. Buvę ilgaamžiai melioratoriai išėjo į pensiją, o jaunimas čia įsidarbinti nenori.
„Jei tik atsirastų darbo ieškantis hidrotechnikos inžinierius, mielai laukiame“, – Savivaldybės vardu kvietė S. Kareiva.
Jo nuomone, Vyriausybės iniciatyva paskatinti būsimus studentus rinktis žemės ūkio srities studijas yra sveikintina ir galbūt tai padės į Kupiškio rajoną pritraukti ne vienerius metus ieškomų specialistų.
Antašavietis ūkininkas Darius Žalnieriūnas teigė, kad 200 eurų stipendija, skirta motyvuoti jaunimą rinktis žemės ūkio krypties studijas, yra labai kukli.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo
Teorija ne visuomet atitinka praktiką
Stipendijos efektyvumu tiki ne visi. Antašavietis ūkininkas Darius Žalnieriūnas tvirtino, kad 200 eurų stipendija yra labai kukli, bet tai – geriau negu nieko.
Jaunojo ūkininko nuomone, svarbiausia, kad tie, kurie stoja į aukštąsias mokyklas ir renkasi žemės ūkio studijas, būtų patys susiję su žemės ūkiu – patys ūkininkautų ar bent kad turėtų pavyzdį, kaip ūkininkauja jų artimieji, nes tokie, ką tik studijas baigę „kabinetiniai“ teoretikai, nelabai ką praktiškai nutuokia.
„Teorija ne visuomet atitinka praktiką. Norint tapti ūkininku, reikia mėgti techniką, mylėti savo gimtąją žemę, o labiausiai reikia užsispyrimo ir kantrybės. Pinigai iš dangaus nebyra, viską turi pasiekti savo rankomis“, – neabejojo D. Žalnieriūnas.
