Rugpjūčio 1–2 dienomis Palėvenėje iškilmingai paminėtas Šv. Domininko bažnyčios 350 metų jubiliejus. Šventėje susitiko istorija, gyvas tikėjimas ir muzika – vyko konferencija, aukotos šv. Mišios, skambėjo grigališkasis choralas ir sakralinės muzikos koncertai.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Šventė subūrė bendruomenę
Jubiliejus prasidėjo konferencija „Dominikonų bažnyčios 350 metų jubiliejus: istorija ir bendruomenė“. Pranešimus skaitė dominikonas Jokūbas Marija Goštautas OP, kunigas dr. Rimantas Gudelis ir Lietuvos katalikių moterų sąjungos Palėvenės skyriaus vadovė Aldona Ramanauskienė.
Po konferencijos iškilmingas šv. Mišias aukojo Rygos vyskupas Andris Kravalis kartu su Lietuvos dominikonais. Per pamaldas skambėjo grigališkasis choralas, vėliau koncertavo Kupiškio kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Cantus Vita“, vadovaujamas Marijano Remeikio. Istorinės rekonstrukcijos klubas „Juodasis parakas“ iš patrankos iššovė salves už Palėvenės parapijos žmones, dominikonus, Lietuvos ir Latvijos dvasininkų bendrystę.
Jubiliejiniai renginiai tęsėsi ir rugpjūčio 2 dieną, vyko tituliniai Šv. Domininko atlaidai, po šv. Mišių surengtas sakralinės muzikos festivalio „Regina Pacis“ koncertas.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 7 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF

?????? | 2026-08-10
|
Nejaugi tai tiesa dėl apsilankymo bažnyčioje?
Taigi | 2026-08-10
|
Išgirdę kokių aukų pageidauja už ekskursiją, atsisakėme. Esame prieš neregistruojamas pajamas.
Jo jo | 2026-08-08
|
Ir vel šita Noriuniete akyratyje, niekur nebeprisiplaka, tai bažnyčioj nors tinkama, mes tai net ir i bažnyčia neinam vien del tos personos
Nepatogumas turistams | 2026-08-07
|
Gaila, kad norint pakliūti į šią gražią bažnyčią, esi priklausomas nuo vieno asmens galimybių skirti tam laiką. Žmogus gali išvykti, susirgti. Grupelei lankytojų įeiti, apsidairyti patiems pasiskaičius apie šį vėlyvojo baroko perlą įmanoma tik vieną dieną per savaitę prieš ir tuoj po pamaldų. Šiandienos IT amžiuje naudojama ir programėlės, kurios atlieka gido vaidmenį. Muziejus maloniai priima į vienuolyno patalpas, turi savo darbuotojus. Nejaugi neįmanoma kažkaip sutarti, kad lankytojai neturėtų taip sudėtingai, derindamiesi prie nejauno amžiaus moteriškės asmeninio gyvenimo, pakliūti į valstybės saugomą objektą. Juk vienuolynas ir bažnyčia yra vientisas kompleksas.