Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, Lietuvą ji pasiekė dėl žmonių veiklos, šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių, tačiau juos išnaikinti – didelė problema.
Paplitę visoje Lietuvoje
Ispaninis arionas yra stambus 7–15 cm ilgio šliužas, dažnai rudos ar gelsvos spalvos. Suaugusių individų kūno viršutinė pusė būna vienspalvė, jauniklių kūno šonuose gali būti tamsios juostos. Lengviausia juos atpažinti pagal akių čiuopiklius, kurie ir jauniklių, ir suaugėlių yra juodos spalvos.
Jie paplitę visoje Lietuvos teritorijoje, dažnai aptinkami didžiuosiuose miestų parkuose, želdynuose, taip pat soduose, daržuose, mat pradiniai jų plitimo židiniai neretai susiję su sodininkyste. Iš šių vietų vėliau ispaniniai arionai išplito į gamtines buveines, kur dabar kelia grėsmę vietinėms rūšims.
Kadangi šie šliužai yra hermafroditai, daugintis gali kiekvienas individas, jie labai vislūs, vienas šliužas per metus gali padėti 500 kiaušinėlių iki 5 mm skersmens.
Naikinti privaloma, bet nepaprasta
Nelengva išprašyti šiuos šliužus iš sodų, daržų ir želdynų. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų, tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos.
Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, pjauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą.
Surinktus šliužus būtina neutralizuoti, jų negalima paleisti į aplinką. Neutralizavimui tinka druska arba galima juos tiesiog palikti sandariai uždarytus talpykloje ant atviros saulės, jie savaime žus.
Rinkti šliužus geriausia anksti ryte ar vėlai vakare, taip pat apniukusią dieną ir po lietaus. Dieną, ypač jei sausa, juos pamatyti sudėtinga, nes šliužai slepiasi.
Kiaušinėlius šliužai irgi deda drėgnose vietose, žaliosiose atliekose, kompostinėse, po mulčiu, grumstais ar plytelėmis, todėl, norint jų atsikratyti, būtina savo teritorijoje sutvarkyti šias vietas.
Šiuos šliužus galima gaudyti ir specialiomis gaudyklėmis naudojant jauką. Pavyzdžiui, pastatyti pridengtus plastikinius indus (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įšliaužti) su rūgstančiu kompotu, kuriame šliužai paskęs.
Antras būdas – naudoti medžio plokštę ar drėgną medžiagos atraižą ir po ja padėti masalą (pvz., moliūgo ar kitokio sugedusio maisto).
Reikia stebėti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus sunaikinti.
Jei teritorijoje yra invazinių šliužų, reikėtų atkreipti dėmesį į komposto ir organinių atliekų krūvas, jeigu jos laikomos atviros, tai vieta, kur šliužai galėtų sėkmingai slėptis, maitintis, veistis ir žiemoti.
Siekiant stabdyti ispaninių arionų plitimą, svarbu kontroliuoti pervežamus gyvus augalus, gruntą. Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą. Šiose vietose gali slėptis šliužai, jų jaunikliai ar kiaušinių dėtys. Augalus naudinga apžiūrėti pakartotinai vakare ar po palaistymo, kai šliužai tampa aktyvesni.
Šliužams naikinti skiriamas finansavimas
Aplinkos ministerija inicijavo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, kurį administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Įgyvendinant jungtinį projektą bus naikinamos šešios invazinės rūšys, taip pat ir ispaninis arionas. Jungtinio projekto vykdytojams skirta apie 440 tūkst. eurų šiai rūšiai naikinti.
Gyventojai pastebėtus ispaninius arionus gali registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.
Aplinkos ministerijos inf. ir nuotraukos