Liepos 6–10 dienomis Kupiškio rajone lankėsi grupė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų. Surengta jų ekspedicija.
Liepos 10 d. ekspedicijos dalyviai pristatė rezultatus darbo grupės „Kupiškiui 550“ nariams. Per susitikimą mokslininkai perteikė savo įspūdžius ir įžvalgas, ką Kupiškio krašte pavyko pamatyti, kas nustebino ir kas gali būti įdomu ateities mokslui.
Jurga BANIONIENĖ
Krašto paveldas – instituto archyvuose
Kupiškio kultūros centro Mėgėjų meno ir etninės kultūros skyriaus meno vadovė Alma Pustovaitienė sakė, kad prieš dvejus ar trejus metus Kupiškio rajone vyko nedidelė kraštotyrinė ekspedicija, bet tokio masto ir tokia gausi – seniai.
„Pernai prigimtinės kultūros seminare mane išgirdo kalbant tarmiškai ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai pasisiūlė atvykti, su džiaugsmu priėmėme, žinoma, buvo darbo, reikėjo surasti pateikėjus iš viso rajono. Kreipiausi į kultūros darbuotojus, bibliotekininkus, visi atsiliepė, labai pagelbėjo, nemažai žinojau ir pati.
Ekspedicijos nariai bendravo su pateikėjais, juos lankė. Vieni dainavo, kiti pasakojo, susitikta ir su žolininkais, amatininkais, poetais“, – pasakojo A. Pustovaitienė.
Anot pašnekovės, šios ekspedicijos labai svarbios. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išsiveža į savo archyvus Kupiškio krašto paveldą ir jį saugo.
„Kada mūsų nebebus, visa tai, kas užfiksuota per ekspediciją, liks archyvuose, galbūt ir sklaidai, leidžiant rinkinius. Kupiškio kraštas juk unikalus savo tarme, pateikėjais, svarbu, kad jis neliktų nuošalyje, o būtų tyrinėjamas, ir tai, kas surinkta, saugoma“, – pabrėžė A. Pustovaitienė.
Penkta ekspedicija
Ką pavyko nuveikti Kupiškio krašte, papasakojo ekspedicijos vadovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja humanitarinių mokslų daktarė Jurga Sivickaitė-Sadauskienė.
Plačiau skaitykite liepos 17 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF