GIDĖ GINTARĖ, SUSIŽAVĖJUSI KUPIŠKIO TARPUKARIO ISTORIJA

Išties smagu, kad Kupiškį atradę ir čia įsikūrę jaunuoliai nesėdi rankų sudėję, realizuoja savo idėjas.

Prieš beveik ketverius metus vienkiemyje apsigyvenusi jauna pora, Gintarė Stepanavičiūtė su gyvenimo draugu Danieliumi Petrošiumi, jaučiasi čia puikiai įsitvirtinę.

Gintarė neseniai nutarė imtis veiklos, kuri visuomet kėlė susidomėjimą, tapo gide, žada kviesti turistus, taip pat ir vietinius, pažinti Kupiškį.

Jurga BANIONIENĖ

Gintare, kaip radote Kupiškį, o gal Kupiškis surado Jus?

Neseniai kažkas manęs klausė to paties. Aš sakau, kad Kupiškis mus atrado.

Prieš keletą metų nusprendėme ieškoti sodybos ir netyčia čia atsidūrėme. Su Kupiškiu neturėjome jokių ryšių, bet norėjome gyventi vienkiemyje su daug medžių. Aišku, ribojo biudžetas.

Kai daug nori, kažko reikia atsisakyti, tad mes atsisakėme kažkurios vienos vietos, ieškojome visoje Lietuvoje.

Kupiškio krašte, aplinkiniuose miestuose negyvenamų sodybų gana nemažai.

Ne vieną apžiūrėjome, bet ši, kurioje dabar gyvename, mus tiesiog pakerėjo. Iškart nutarėme, kad perkame.

Taip atsikraustėme čia gyventi, tai buvo avantiūra.

Pradėjome kurtis, tvarkyti namą, nes jame daug metų negyventa, pačią sodybą, pasidarėme daržus, susipažinome su kaimynais, kitais kupiškėnais.
Užmezgėme pažintis su daug puikių žmonių, atsirado įvairių veiklų, tad nenuobodžiaujame.

Plačiau skaitykite balandžio 25 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF