2022–2024 metais Kupiškio rajone viešėjo Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai. Jų tikslas – patyrinėti Šepetos pelkę, patenkančią tarp trijų šalies pelkių, išsamiai mokslininkų tyrinėtų XX amžiaus pirmoje pusėje. Tada ir užsiminta, kad planuojama išleisti knygą apie Šepetos pelkę.
Visai neseniai dienos šviesą išvydo leidinys „Šepeta. Prarastos pelkės istorija“.
Plačiau apie tai papasakojo knygos sudarytoja ir redaktorė, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Ilona Jukonienė.
Jurga BANIONIENĖ
Knygos sutiktuvės
Praėjusių metų gruodžio 29 dieną Gamtos tyrimų centre įvyko knygos pristatymo renginys. Čia mokslininkės I. Jukonienė, Aurika Ričkienė ir Zofija Sinkevičienė papasakojo apie vykdytus Lietuvos mokslinių tyrimų Lituanistinių tyrimų ir sklaidos programos (2016–2024) projektus, pristatė paskutinio projekto „Šepeta. Pelkės augalija istorinių tyrimų ir kraštovaizdžio pokyčių kontekste“ rezultatus, apibendrintus knygoje.
Parengta knyga yra mokslo darbų rinkinys apie prarastą pelkę, kuri pagal savo gamtines vertybes galėjo būti rezervatas, bet tapo naudojamu durpynu.
I. Jukonienės, A. Ričkienės, Z. Sinkevičienės, Agnės Bagušinskaitės, Vitos Monkuvienės ir Juditos Koreivienės straipsniuose aprašomi rasti labai pasikeitusios pelkės augalijos likučiai, išlikę herbariumo rinkiniai, rankraščiai ir publikuota medžiaga apie Šepetos pelkės tyrimus, jos augaliją, kartografinė medžiaga.
Knygos pabaigoje pateikiama išsami Sigitos Dagienės sudaryta bibliografinė rodyklė.
Knygoje prisimenami tarpukario Lietuvos mokslo entuziastai, kuriems vadovavo Kazys Brundza ir Vincas Vilkaitis, skubėję ištirti ir aprašyti Šepetos pelkę.
Plačiau skaitykite vasario 14 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF


Gytės Jakubkaitės nuotraukos
kitoks kupiškėnas | 2025-02-21
|
Labai gaila,,kad toks Šepetos pelkės likimas. .O KAM VISOS ŠIOS PANAUDOTOS DURPĖS ATNEŠĖ PELNĄ? Tik pagrindiniam šio verslo akcininkui kauniečiui? Na dar gal gerai tiems kurie ten turi darbą,beje LABAI gverai ir moka tiems,kurie ,,dirba ‘ taip, kaip reikia pagrindiniam akcininkui,kad užtektū pinigų ir teisininkui,kuris sutvarkytųų viską taip,kad nieko apie veiklą inansus nežinotū vietiniai,akcijas turintys,bet nei vieno negavę kupišknai..Vienam gal ir podaugiai,tai gal geriausia būtų išsaugot kas dar ten likę ateinančioms kartoms
Algirdas | 2025-02-16
|
Puiku. Tik dar reikia paminėti ir botaniką Eriką Purviną, kuiris irgi tyrinėjo kartu Šepetos pelkės augaliją toje ekspedicijoje.
Įdomu | 2025-02-16
|
Dar prieškariu buvo atlikti tyrimai, kad pelkė būtų naudojama pramoniniams tikslais. Patogi geografinė padėtis durpes naudoti kaip kurą bei kitoms reikmėms.
Vietinis | 2025-02-16
|
Unikalus gamtos kampelis, kuris privalėjo tapti rezervatu. Jei sovietmečiu, durpės buvo kasamos gana mažais kiekiais, tai po Lietuvos „prichvatizacijos“, apie Gamtos išsaugojimą, mažai kas begalvojo. Pinigai, pelnai….Durpynas, kaip natūralus Gamtos kūrinys sunaikinamas, durpės išvežamos, bus paliktas plynas laukas, be pušelių, be berželių keružių….