Trečias sausio pirmadienis laikomas liūdniausia metų diena ir vadinamas liūdnuoju pirmadieniu (angl. blue monday).
Tam įtakos turi šaltas oras, trumpos dienos ir po švenčių likęs nuovargis.
Klaipėdos „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Aurimas Kalašinskas sako, kad nors šiuo metų laiku daug žmonių jaučia emocinį sunkumą, tai daugiau priklauso nuo kasdienių jų įpročių ir požiūrio, o ne nuo kalendoriaus.
„Natūralu, kad sausį dalis žmonių gali jaustis liūdniau nei įprastai, nes po švenčių sunkiau grįžti į kasdienį darbo režimą, atsitraukti nuo poilsio, skanių patiekalų ir šventinės atmosferos.
Prie sezoninės nuotaikos svyravimo prisideda ir šaltas oras, tamsa, drėgmė. Vis dėlto tai, ar ilgai užtruks ši būsena, lemia ne konkretus metų mėnuo, o gyvenimo būdas ir požiūris į aplinką.
Jei žmogus jautresnis, jis bet kurią sausio ar vasario dieną gali jaustis liūdnas ar apatiškas“, – teigia A. Kalašinskas.
Pokyčiai kelia nerimą
Pasak gydytojo psichiatro, psichologinių sunkumų dažniausiai kyla dėl gyvenimo pokyčių, kurie sutrikdo įprastą žmogaus rutiną.
Vieni pagrindinių yra neigiami šeimos įvykiai: artimojo mirtis, konfliktai ar skyrybos.
Ne mažesnę įtaką žmogaus emocinei būklei gali daryti ir gyvenamosios aplinkos pasikeitimas: persikraustymas gyventi kitur, darbo pakeitimas ar nauja mokykla. Kartais žmonės jautriai reaguoja ir į vedybas ar vaiko gimimą.
„Pokyčiai neretam žmogui gali sukelti liūdesį ir pyktį, skatinti blogas mintis apie save ir aplinkinius.
Tačiau pagrindinis skirtumas toks, ar greitai asmuo geba susitvarkyti su nepatogiomis emocijomis.
Dažnai nutinka taip, kad tai, kas vienam žmogui skausminga ir ilgam sutrikdo jo gyvenimo kokybę, kitam yra tik laikinas nepatogumas.
Dėl šios priežasties svarbu nekaltinti savęs, kad užplūsta sunkūs jausmai, bet ieškoti būdų, kaip sau padėti“, – sako A. Kalašinskas.
Džiaugsmas ne tik per šventes
Siekdamas išvengti liūdesio, pirmiausia kiekvienas žmogus turėtų skirti laiko sau. Nepaisant darbo reikšmės, svarbu suprasti, kad tai nėra pagrindinis gyvenimo tikslas, o tik būdas susikurti patogią aplinką. Todėl greta jo naudinga turėti mėgstamą užsiėmimą, skaityti knygas, sportuoti ar skirti laiko menui.
„Šaltas oras, trumpos ir tamsios dienos, po švenčių likęs nuovargis gali prisidėti prie didesnio emocinio sunkumo.
Nepasiduoti niūrioms ir pesimistinėms mintims padeda nuoseklus darbas su savimi, kai nuolat sau primename, kas mums teikia džiaugsmą, padeda nusiraminti.
Tai nukreipia mintis nuo žiemos niūrumo ir aplink vykstančių neigiamų įvykių. Prie geresnės savijautos prisideda ir sveikas miego režimas, kai kasnakt išmiegama po 7 ar 8 valandas, o prieš miegą nesinaudojama telefonu, neskaitomos knygos“, – pasakoja gydytojas psichiatras.
Jis primena, kad užsitęsusi liūdna nuotaika kartu su sutrikusiu miegu, mažesniu apetitu, susilpnėjusia dėmesio koncentracija ir pesimistiniu ateities įsivaizdavimu gali signalizuoti apie depresiją.
Jaučiant vis dažniau aplankančias niūrias nuotaikas svarbu kuo daugiau bendrauti su aplinkiniais, išsikalbėti, palaikyti nuolatinę dienotvarkę, o jei simptomai trukdo įprastai kasdienei veiklai, apie savo būklę pasikonsultuoti su artimiausios gydymo įstaigos gydytoju psichologu ar psichiatru.
Svarbu imtis veiksmų
Pasak gydytojo psichiatro, dažnai girdima, kad liūdesį „reikia išbūti“, tačiau šis teiginys klaidingas.
Kur kas naudingiau yra ieškoti būdų, kaip save pralinksminti, o pirmas žingsnis geresnės savijautos link galėtų būtų liūdesio priežasties išnarpliojimas ir sprendimų paieška. Kai to padaryti neįmanoma, svarbu problemą priimti ir su ja susitaikyti.
„Jei liūdesys tęsiasi labai ilgai ir nepavyksta rasti to priežasties, verta imtis gyvenimo pokyčių.
Pavyzdžiui, į savo maisto racioną įtraukti daugiau daržovių ar viso grūdo produktų. Taip pat naudinga pakeisti aplinką ir savaitgalį išvažiuoti už miesto ar į gamtą.
Dar vienas puikus pokytis galėtų būti užsirašymas į kalbos kursus, sporto klubą ar keramikos užsiėmimus. Tai suteiks kur kas daugiau spalvų kasdieniam gyvenimui“, – pataria A. Kalašinskas.
Kai šie pokyčiai nepadeda atsikratyti liūdesio ir išlieka stipri motyvacijos stoka, savęs kaltinimas ir žeminimas, naudinga apsilankyti pas gydytoją psichologą ar psichiatrą.
Nesikreipiant pagalbos laiku, žmogaus būklė ir gyvenimo kokybė gali prastėti, kilti grėsmė netekti darbo, atsirasti konfliktų su partneriu ar net įvykti skyrybos. Taip pat žmogus, jausdamas nuolatinį nepasitenkinimą gyvenimu, gali įnikti į alkoholį ar narkotikus, imti svarstyti apie savižudybę.
„coagency“ inf.