Dažnai girdime skundžiantis, kad Kupiškis – vien senjorų miestas, čia nebėra jaunimo, visi bėga į didmiesčius.
Vis dėlto esama tokių žmonių, kurie grįžta, kuria čia darbo vietas ir mato perspektyvas mažame mieste.
Tai padarė ir kupiškėnė Monika Karazijaitė, su šeima emigracijoje, Jungtinėje Karalystėje, praleidusi kone dešimtmetį. Gimtinėje moteris atidarė grožio saloną „Pomsy’s Beauty studio“, po truputį kuriasi.
Jurga BANIONIENĖ
Monika, kada pradėjote savo verslą Kupiškyje? Kokias grožio paslaugas siūlote kupiškėnams? Kaip sekasi?
Spalio pabaigoje, tik iškaba, kuri pirmiausia turėtų būti, atsiras vėliau. Svarbiausia buvo įsirengti salono vidų, tai kainuoja, nes grįžti, pakeisti šalį nelengva.
Daugiausia užsiimu geliniu nagų lakavimu, taip pat permanentiniu makiažu, darau nedideles tatuiruotes. Prieš šešerius metus Anglijoje pradėjau nuo gelinių nagų, tik tai nebuvo pati pelningiausia sritis, norėjosi išbandymų, svajojau daryti tatuiruotes, pasirinkau permanentinį makiažą, tai susiję su tatuiravimu. Prieš pusantrų metų radau mažų tatuiruočių kursus, juos baigiau.
Kol kas sekasi labai gerai, klienčių pakanka, nežinia, kaip bus vėliau. Paklausiausia nagai, bet darosi ir tatuiruotes. Negaliu skųstis.
Kokius Lietuvos ir Anglijos skirtumus pastebite dirbdama grožio sferoje?
Pastaruosius metus Anglijoje labai suprastėjo ekonomika, pragyvenimo lygis, dauguma negali įpirkti įvairių grožio procedūrų, o čia, Lietuvoje, visos nori būti gražios, pasitempusios. Žmonės gyvena sunkiau, bet jie pratę skaičiuoti, išsidėlioti finansus, lietuvės tai moka ir gali pasigražinti.
Anglių grožio standartas kitoks, joms nereikia subtilaus manikiūro, bet ilgų nagų, kad visko būtų daug ir padaryta greitai, per 20 minučių. Emigrantės – reiklesnės.
Gyvendama emigracijoje grožio srityje dirbau šešerius metus. Viskas prasidėjo, kai gimė dukrytė. Auginti vaikus ten sunku finansiškai, mažos motinystės išmokos, darželiai labai brangūs. Jei nori turėti vaikų, turi viską gerai apgalvoti. Visada svajojau apie du, reikėjo daryti kažką, kad galėtume pragyventi.
Nuo studijų laikų turėjau pomėgį sau tvarkyti nagus, bet niekada nemaniau, kad tai bus mano darbas, nes didelė konkurencija. Tačiau pasimokiau Lietuvoje, pradėjau dirbti.
Anglijoje metus lankiau koledžą, mokiausi grožio terapijos. Pradžioje dirbau puse etato namuose, paskui išsinuomojau mažą įstaigą ir pradėjau savo verslą.
Plačiau skaitykite sausio 10 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF