JŪRATĖ IŠ LAIČIŲ: „NORIU, KAD KAIMAS BŪTŲ GYVYBINGAS“

Praėjusių metų pabaigoje seniūnaičių susitikime su Kupiškio rajono savivaldybės meru dalyvavo ir Skapiškio seniūnijos Laičių seniūnaitijos seniūnaitė Jūratė Čeplevičė. Ji ne tik kalbėjo apie aktualias Laičių gyventojų problemas, bet ir išsakė norą taip dirbti kartu su čia neseniai įsikūrusia bendruomene, kad Laičių niekas nebelaikytų gūdžiu rajono užkampiu.

Visa tai išgirdus kilo noras Jūratę pakalbinti ir daugiau sužinoti apie ją ir jaunimo gyvenimą kaime.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Pasidairius kitur, į tėviškę

Laiko pasikalbėti radome per Jūratės jaunylės dukters popietinį miegą. Pašnekovė gimė ir užaugo Laičiuose. Visos šio kaimo apylinkės jai gerai pažįstamos ir mielos. Jūratės vaikystės laikais Laičiai dar buvo gana gyvybingi. Čia ji ir pradinę mokyklą baigė, kurios dabar jau nebėra. Vėliau mokėsi Skapiškio vidurinėje, Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje socialinio darbuotojo padėjėjo ir apskaitininko specialybės.

„Į Laičius, rajono pakraštį, nedaug užsukdavo maršrutinių autobusų, mane ir kitus mūsų kaimo ir Kandrėnų vaikus mano tėtis į mokyklą Skapiškyje vežiodavo.

Svajojau studijuoti interjero dizainą, bet nepavyko įstoti į Vilniaus dizaino kolegiją. Į kaimą grįžti nenorėjau. Kita mano svajonė buvo pagyventi prie jūros. Tad nuvažiavau į Palangą ir įstojau į Kauno profesinio rengimo centro filialą mokytis smulkaus verslo vadybos. Ten susipažinau ir su savo būsimu vyru suvalkiečiu. Jis tuo metu tarnavo laivyne.

Pabūti prie jūros buvo smagu, bet po dvejų metų supratau, kad kurortiniame mieste visą laiką nenorėčiau gyventi. Vasarą būdavo per daug žmonių ir šurmulio, o žiemą per daug ramu. Vėl patraukiau į Vilnių. Šį kartą pavyko įstoti į Vilniaus kolegiją ir baigti kraštotvarkos inžinerijos specialybę. Paprasčiau sakant, esu apželdinimo specialistė“, – pasakojo Jūratė.

Susituokus kilo klausimas, kur įsikurti. Jauna šeima nusprendė važiuoti į Laičius, arčiau Jūratės tėvų. Kudirkos Naumiestyje, vyro gimtajame krašte, perspektyvų apsigyventi nematė. Tas miestas garsėjo didžiausiu nedarbo lygiu visoje Lietuvoje.

Jūratės tėvai turėjo pieno ūkį. Jiems reikėjo padėti. Taip pat buvo planų iš jų vėliau perimti ūkininkavimą. Deja, šis planas nepavyko. Jūratės tėvai jau irgi nebeūkininkauja.

Šiuo metu Jūratės šeima gyvena atskirame name tėvų kaimynystėje. Pašnekovė pastaruosius metus yra panirusi į motinystės rūpesčius. Šeimoje auga penkerių ir dvejų metų dukrytės.

Apie darbą ir gyvenimą

Jūratė sakė, kad tiesiogiai pagal apželdintojos specialybę jai neteko padirbėti. Prieš motinystės atostogas ji buvo užimtumo specialistė Kupiškio socialinės globos namuose. Ten sumanė ir su globotiniais pasodino levandų labirintą. Po motinystės atostogų planuoja vėl sugrįžti į šią darbovietę.

Plačiau skaitykite sausio 12 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF