2023/01/30

 

AR ELEKTRONINĖS KNYGOS NUKONKURUOS TRADICINES?

Daiva Janavičienė mano, kad per artimiausius dešimt metų tradicinių spausdintų ir elektroninių knygų rinkoje radikalių pokyčių nebus. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo

Šiandien vienu mygtuko kompiuteryje paspaudimu galime nusipirkti elektroninę ar garsinę knygą, tačiau tradicinės knygos vis dar išlieka populiarios. Pirmoji elektroninė knyga pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1971 metais. Iš pradžių elektroninėms knygoms buvo pranašaujamas „aukso amžius“, kad jos užims didžiąją knygų industrijos dalį. Tačiau panašu, kad elektronines knygas vis dar renkasi mažesnė skaitytojų dalis ir kol kas nei elektroninės knygos, nei garsinės knygos nepakeis tradicinių spausdintinių. Apie tendencijas knygų ir skaitymo įpročių pasaulyje pasikalbėjome su mokslų daktare Daiva Janavičiene – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. metodininke, knygų autore, rašančia biblioterapijos tema.

Nomeda SIMĖNIENĖ

Gyvenate knygų apsuptyje, esate mokslininkė, įvairių skaitymo įpročių tyrinėtoja, taip pat ir aistringa skaitytoja. Kokias knygas renkatės – popierines ar jau ir elektronines?

Aš esu senovinio arba tradicinio stiliaus skaitytoja ir labiau mėgstu skaityti popierines knygas. Tačiau ši taisyklė galioja tik grožinei literatūrai. Visą mokslinę ir profesinę literatūrą jau įpratau skaityti elektroniniu būdu, dažniausiai – tiesiogiai internete.

Ar spausdinta knyga yra elektroninės knygos konkurentė?

XXI amžiuje – tikrai taip, tolygiai konkuruoja įvairios knygos formos. Kas nugalės, nėra vieno atsakymo. Matyt, kad knygų formos tiesiog pasiskirstys ir kiekvienas rinksis tai, kas jam patogiau. Sakykime, jeigu mėgstantis skaityti žmogus daug keliauja, jam juk iš tiesų patogiau į kelionę pasiimti vieną elektroninių knygų skaityklę su 300 ir daugiau joje įrašytų knygų.
Matyti, kad jau elektroninės formos vadovėliai (ypač aukštųjų mokyklų) nukonkuravo popierinius. Tikrai elektroniniai moksliniai straipsniai ir jų sankaupos, tai yra duomenų bazės, nukonkuravo popierinius mokslinius žurnalus. Tiesa, tai nėra knygos, bet ir mokslinės monografijos popierinė versija XXI amžiuje jau yra retenybė. Mokslininkai įprato patogiai visą informaciją rasti vienoje vietoje, atsisėdę prie savo darbo vietos kompiuterio.

Tačiau vis dar nemažai leidžiama popierinių grožinės literatūros knygų. Kol išliks poreikis rankose laikyti knygą ir iš jos skaityti, tol verslas ir spausdins popierines knygas. Naujų popierinių knygų leidyba daugiau kainuoja, nes be maketo parengimo elektroniniu būdu, dar reikia ir nusipirkti popieriaus, tuo tikslu – kirsti medžius (nes popierius gaminamas iš medienos), pirkti spausdinimo priemones, numatyti knygrišių paslaugas ir t. t. Kita vertus, elektroninės knygos sąlyginai brangios (ypač mažose šalyse), nes popierinę knygą žmogus nusiperka visam laikui, gali ją skaityti daug kartų, paskolinti kitam ir t. t. Tuo tarpu elektroninė grožinė knyga kainuoja nedaug pigiau, o naudoti ją gali tame prietaise, kur nusipirkai, negali net persiųsti kitam. Kol kas žmonės neįpratę kaupti elektroninių knygų kolekcijos savo kompiuteryje ar kitame įrenginyje, ir taip išeina, kad kartą nusipirkęs, tik tą kartą ir panaudoji. Elektroninė knyga pasimeta įrenginyje, arba keičiantis technologijoms ir knygos neatnaujinus, ji tiesiog tampa netinkama naudoti.

Gal teko tyrinėti, kokią įtaką elektroninės skaityklės padarė žmonių skaitymo įpročiams?

Prieš penkerius metus atlikau kokybinį tyrimą, norėdama išsiaiškinti, kokias knygas (popierines ar elektronines) skaityti renkasi žmonės ir kodėl. Tyrimas atskleidė įdomių faktų, pavyzdžiui, tuomet (dar prieš pandemiją) žmonės akivaizdžiai pirmenybę teikė popierinėms knygoms. Taip jiems atrodė patogiau, maloniau akims, tiesiog labiau įprasta ir malonu liesti popierių. Vienas iš įdomių atradimų – tradicinių knygų rinkinys yra žmogaus pasididžiavimas, jo būsto puošmena. Tai asmeninė biblioteka, kurioje sukauptomis knygomis galima dalintis, vaikams pasakoti įvairias istorijas, pavyzdžiui, kaip ir kada knygą įsigijo ir t. t. Žodžiu, tai ilgametė tradicija, kurią žmonės linkę puoselėti. Todėl iš idėjos priešinasi elektroninių grožinės literatūros knygų skaitymui. Manau, kad dėl Covid-19 įtakos, šios nuostatos kažkiek pasikeitė. Nes būdami izoliacijoje, žmonės džiaugėsi galėdami nuotoliniu būdu rasti ir skaityti knygas, bibliotekų elektroninių knygų rinkiniai pandemijos metu įgavo daugiau populiarumo.

Tyrimas parodė, kad jauni žmonės mėgsta naudotis kitą knygų laikmeną – garsines knygas. Šias knygas mėgsta įvairių kalbų besimokantys žmonės, nes klausydami taisyklingos tarties, gali lengviau įsisavinti tarimą, naujus žodžius. Garsines knygas mėgsta žmonės, mokantys derinti keletą užsiėmimų. Pavyzdžiui, ilgai vairuojantys automobilį ar keliaujantys į darbą viešuoju transportu mėgsta pasiklausyti garsinių knygų kelionės metu.
Elektroninių knygų pranašumą dėl mažai užimamos vietos pamini daugelis. Tačiau čia pat pabrėžia, kad visą dieną dirbus prie kompiuterio skaityti grožinės literatūros knygą iš ekrano tikrai nesinori.

Ar per dešimt metų pasikeis tradicinių spausdintų ir elektroninių knygų rinka? Kokios būtų Jūsų prognozės?

Tikriausiai per dešimt metų radikaliai situacija nepasikeis. Tiesa, buvo ir mokslininkų, kurie pranašavo, kad popierinės knygos išnyks dar XX amžiuje, tačiau štai jau gyvename kito amžiaus trečiame dešimtmetyje, o popierinių knygų leidžiama tiek pat, gal net ir daugiau. Manau, kad labiau paplis toks derinys, kai žmogus gali peržvelgti elektroninę knygą ir užsisakyti jos popierinę kopiją (jeigu to norės). Taip dabar veikia keletas leidyklų-knygynų Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Manau, kad vystysis lygiagrečiai ir garsinių, ir elektroninių knygų rinka, o kiekvienas rinksis pagal savo poreikius ir tikslus. Greito perversmo nebus.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video