2023/01/30

 

KETVIRTOJI UKRAINOS KARO DIENA – ĮVYKIAI IR KOMENTARAI

Pixabay nuotrauka

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

 

Ukraina praneša apie mažiausiai 210 žuvusių civilių

Ukraina praneša apie mažiausiai 210 civilių, kurie žuvo per Rusijos puolimą. Be to, visoje šalyje yra 1 100 sužeistųjų, sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmila Denisova, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

Pasak jos, buvo apšaudyta viena ligoninė. Be to, Kijeve apšaudytas automobilis, kuriuo važiavo šeima. Per šį apšaudymą žuvo mergaitė ir jos tėvai, teigė L. Denisova. Ji atsakomybę dėl to suvertė rusų specialiajam daliniui. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

G7 ministrai: Rusija dėl Ukrainos bus patraukta atsakomybėn

G7 šalių užsienio reikalų ministrai pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui patraukti jį atsakomybėn dėl karo prieš Ukrainą. „Rusijai teks atsakyti už visą žalą, kurią su savo agresija padarė Ukrainai ir jos gyventojams, taip pat tarptautinėms organizacijoms ir jų turtui“, – sakoma po sekmadienį vykusių konsultacijų Vokietijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame G7 grupės pareiškime.

G7 grupei priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Kanada ir Japonija. Šiuo metu grupei pirmininkauja Vokietija. Konferencijoje dalyvavo ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytras Kuleba. Ministrai sutarė, „kad į šis akivaizdus pagrindinių pasaulio taikos ir tarptautinio saugumo principų pažeidimas, taip pat svarbiausių tarptautinės teisės normų pažeidimas negali likti be atsako“.

G7 ministrai atkreipė dėmesį į Rusijai ir Baltarusija inicijuotas plataus masto sankcijas ir paskelbė apie tolesnius žingsnius, jei Maskva nenutrauks karo prieš Ukrainą.

Kartu aptartos tolesnės paramos Ukrainai ir jos gyventojams priemonės, įskantant saugumo ir kibernetinę pagalbą bei paramą kovojant su dezinformacija. Grupė įsipareigojo didinti humanitarinę pagalbą atsižvelgiant į poreikius. Humanitarinės pagalbos personalui turi būti suteiktas greitas, saugus ir nekliudomas patekimas į teritorijas. Be to, šis personalas bei vidaus pabėgėliai visoje šalyje turi būti apsaugoti, reikalavo ministrai.

G7 ministrai pabrėžė, kad nebus pripažįstamieji jokie statuso pakeitimai, pasiekti Rusijos agresija. Bus glaudžiai derinami veiksmai, „kad būtų garantuotas platus ir stiprus nepateisinamų Rusijos veiksmų pasmerkimas“. Ministrai paragino visas JT nares užimti aiškią poziciją dėl Rusijos agresijos ir jos veiksmus pasmerkti ypač JT Generalinėje Asamblėjoje bei Žmogaus teisių taryboje.

V. Zelenskis padėkojo Lietuvai už paramą

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu. Pokalbyje aptarta situacija Ukrainoje, Europos Sąjungos atsakas į Rusijos agresiją bei pirmadienį įvyksiantis Ukrainos ir Rusijos atstovų susitikimas.

Pokalbyje, kaip praneša Lietuvos Prezidentūra, Ukrainos vadovas padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Lietuvos Prezidentas pristatė savo pastarųjų dienų pokalbių su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu, Nyderlandų Premjeru Marku Rutte ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Charles‘iu Micheliu rezultatus.

„Per kelias dienas mums pavyko suburti Vakarų pasaulį, kuris ėmėsi griežčiausių sankcijų prieš agresorių, kartu suteikė už laisvę kovojančiai Ukrainai finansinę ir karinę pagalbą. Šiandien turime žengti dar vieną žingsnį į priekį ir suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Tam šiuo metu ir skiriu didžiausias pastangas, kalbėdamas su ES valstybių vadovais“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.

Kaip teigia prezidento komunikacijos grupė, pirmadienį padėtį Ukrainoje ir regione G. Nausėda aptars su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

V. Putino sprendimas didinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį –„pavojingas“ ir „neatsakingas“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį yra „neatsakingas“, sekmadienį pareiškė NATO vadovas.

„Tokia retorika yra pavojinga. Toks elgesys yra neatsakingas“, – televizijos kanalui CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Rusija pirmą kartą pripažino patyrusi aukų Ukrainoje

Rusija pirmą kartą pripažino patyrusi aukų kare su Ukraina. „Rusų kariai, vykdydami specialiąją operaciją, demonstruoja narsą ir didvyriškumą, – sekmadienį sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas, kurį cituoja agentūra TASS. – Deja, tarp mūsų bičiulių yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“.

Skaičių atstovas neįvardijo. Tačiau jis pabrėžė, kad nuostoliai yra daug mažesni nei skaičius „likviduotų nacionalistų“. Rusija Ukrainos ginkluotąsias pajėgas vadina neonaciais. Ukraina nurodė, kad iki šiol žuvo apie 4 300 rusų karių. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

I. Konašenkovas dar kartą pagrasino Ukrainos vadovybei. „Kijevo režimo lyderiai ir jų vykdytojai“ esą žinomi. „Jūs visi būsite surasti ir neišvengiamai turėsite prisiimti didelę atsakomybę“, – kalbėjo I. Konašenkovas. Jis apkaltino Ukrainą pažeidžiant elgesio su karo belaisviais konvenciją.

Ukrainos atstovai ragino internete rodyti nužudytų ir į nelaisvę paimtų rusų karių nuotraukas ir vaizdo medžiagą. Taip esą bus įrodyti dideli rusų nuostoliai. Ukrainą užpuolusi Rusija kalba ne apie karą, bet apie „specialiąją karinę operaciją“.

ES pirmą kartą finansuos ginklų pirkimą

Europos Sąjunga (ES), Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen duomenimis, pirmą kartą finansuos ginklų pirkimą ir pristatymą. Taip, anot jos, bus paremta Ukraina, praneša agentūra „Reuters“.

ES Komisijos šaltinis sakė, kad, remiantis pasiūlymu, ginklams Ukrainai bus skirta 450 mln. eurų ES lėšų. 50 mln. planuojama kitoms prekėms.

V. Zelenskis teigia esąs pasiryžęs „išbandyti“ derybas su Rusija, tačiau neslepia skepsio

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad yra pasiryžęs „išbandyti“ derybas su Rusija, tačiau jų atžvilgiu yra skeptiškas.

„Kaip visada, būsiu atviras: nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais, bet tegul jie bando“, – naujame kreipimesi teigė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad jei esama „galimybės“ sustabdyti karą, derybose dalyauti reikia.

Per kautynes netoli Kijevo sunaikintas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas

Per kautynes netoli Ukrainos sostinės Kijevo sunaikintas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas „Antonov An-225 Mriya“ („Svajonė“), skelbia Ukrainos žiniasklaida.

Lėktuvas buvo priparkuotas neramumų apimtame Hostomelio aerodrome į šiaurės vakarus nuo Kijevo, sekmadienį paskelbė radijo stotis „Radio Svoboda“, remdamasi vienu buvusiu ir vienu dabartiniu lėktuvų gamybos kompanijos „Antonov“ darbuotoju.

„Galbūt Rusija ir sunaikino mūsų „Mriya“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Tačiau jie niekuomet nesunaikins mūsų svajonės tapti stipria, laisva ir demokratiška Europos šalimi.“

Ukraina: iš pietų Kijevo link juda didelė Rusijos vilkstinė

Rusijos kariai sekmadienio popietę intensyvino savo ataką prieš Kijevą – pranešta apie iš pietų Ukrainos sostinės link judančią didelę rusų karinės technikos vilkstinę.

Apie šiuos karių judesius naujienų portalui strana.news sakė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos patarėjas Vadymas Denysenka. „Tačiau žinome, kuria kryptimi jie juda, ir esame pasiruošę“, – portalas cituoja patarėją.

Iki šiol Rusijos kariai atakavo Kijevą iš šiaurės vakarų ir šiaurės rytų.

Remiantis ukrainiečių šaltiniais, sekmadienį vyko abiejų šalių pajėgų kautynės dėl aerodromo kontrolės Vasilkivo mieste. Tuo metu Prylukuose pranešta apie kelis sunaikintus rusų tankus. Remiantis Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, ukrainiečių kariai taip pat atrėmė kelias sudėtingas atakas Hostomelyje ir Irpinyje.

Netoli Kijevo esančioje Bučioje nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip iš karinių transporto priemonių apšaudomi gyvenamieji namai.

Tačiau ukrainiečių pajėgos vėl visiškai kontroliuoja 1 mln. gyventojų turintį Charkovą, pranešė šio regiono gubernatorius Olegas Sinegubovas.

D. Kuleba: Ukraina derybose su Rusija „nekapituliuos“

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį teigė, kad Kijevas derybose su Rusija nekapituliuos, ir apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną siekiu padidinti „spaudimą“, kai šis įsakė padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį.

„Mes nepasiduosime, nekapituliuosime ir neatiduosime nė vieno savo teritorijos centimetro“, – D. Kuleba teigė virtualioje spaudos konferencijoje.

Ukraina sutiko sėsti su Rusija prie derybų stalo

Ukraina sutiko pradėti taikos derybas su Rusija. Remiantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuru, abiejų šalių delegacijos susitiks Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje.

Pasak V. Zelenskio biuro, išankstinių sąlygų deryboms nenumatyta.

Ukrainos prezidentas prieš tai atmetė Kremliaus siūlymą susitikti Baltarusijoje, nes, vykdydama invaziją, Rusija naudojasi pastarosios šalies teritorija.

JAV siunčia Ukrainai 54 mln. dolerių vertės humanitarinės pagalbos

Jungtinės Valstijos sekmadienį pranešė siunčiančios su Rusijos agresija šiuo metu susiduriančiai Ukrainai dar beveik 54 mln. dolerių (47,9 mln. eurų) vertės humanitarinės pagalbos.

Remiantis valstybės sekretoriaus Antony’io Blinkeno pranešimu, pagalba, be kita ko, apims maisto produktus, geriamąjį vandenį, pastoges ir sveikatos priežiūros priemones.

Italija skubiai skiria Ukrainai 110 mln. eurų

Italija skubiai skyrė Ukrainos vyriausybei 110 mln. eurų, sekmadienį pranešė šios šalies užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio ir pridūrė, kad tai yra „solidarumo ir paramos ženklas“.

„Informavau savo kolegą Dmytro Kulebą, kad ką tik pasirašiau rezoliuciją dėl skubaus 110 mln. eurų išmokėjimo vyriausybei Kijeve. Tai yra Italijos solidarumo ir paramos ženklas žmonėms, su kuriais mus sieja broliški ryšiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L. Di Maio.

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovą

Ukrainos kariuomenė visiškai kontroliuoja Charkovo miestą, sekmadienį pranešė regiono administracijos vadovas.

„Visiškai kontroliuojame Charkovą“, – programėlėje „Telegram“ pranešė Olegas Sinegubovas ir pridūrė, kad ukrainiečių kariai vykdo „valymo“ operaciją, kurios metu iš miesto veja čia esančias Rusijos pajėgas.

Ukraina kreipėsi į Hagos teismą dėl Rusijos

Ukraina kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) Hagoje dėl Rusijos, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Rusija turi atsakyti už manipuliavimą genocido sąvoka, kad pateisintų agresiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė V. Zelenskis.

„Prašome skubiai priimti sprendimą, kuriuo Rusijai būtų įsakyta dabar pat nutraukti savo karinius veiksmus, ir tikimės, kad kitą savaitę prasidės teismai“, – pridūrė prezidentas.

Portugalija nusiųs Ukrainai karinės įrangos

Portugalija prisijungs prie kitų Vakarų šalių ir nusiųs Rusijos agresiją šiuo metu patiriančiai Ukrainai karinės įrangos, pranešė Gynybos ministerija Lisabonoje.

Lisabona nusiųs „liemenių, šalmų, naktinio matymo akinių, granatų ir įvairaus kalibro amunicijos“, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Kitame „Twitter“ įraše gynybos ministras Joao Cravinho teigė, kad „Portugalija palaiko Ukrainą, besiginančią nuo nepateisinamos, neteisėtos ir nepriimtinos invazijos“.

Užsienio reikalų ministras Augusto Santosas Silva šeštadienį sakė kanalui CNN, kad Lisabona „visiškai atvira“ galimybei priimti „tūkstančius“ iš savo šalies priverstų bėgti ukrainiečių. Jis kartu nurodė, kad Lisabona sustabdė Rusijos prašymų dėl vadinamųjų „auksinių vizų“ – turtingiems užsienio investuotojams išduodamų leidimų gyventi – peržiūrą.

Portugalijos sostinėje Lisabonoje vėliau sekmadienį vyks protestas solidarumui su Ukraina pareikšti.

Belgija taip pat uždaro savo oro erdvę Rusijos oro linijoms

Belgija jungiasi prie kitų Europos šalių ir uždaro savo oro erdvę Rusijos oro linijoms, sekmadienį pranešė šios šalies premjeras.

„Belgija nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos oro linijoms, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė premjeras Alexanderis de Croo. – Europos padangės yra atviros padangės. Jos atviros tiems, kurie vienija žmones, o ne vykdo brutalią agresiją.“

Į Lenkiją iš Ukrainos jau atvyko 156 tūkst. žmonių

Lenkijos pasieniečiai sekmadienį pranešė, kad per pastarąsias kelias dienas į šalį iš Ukrainos jau atvyko daugiau kaip 156 tūkst. žmonių.

Palyginti su šeštadieniu, šis skaičius padidėjo keliomis dešimtimis tūkstančių. „Nuo priešiškų veiksmų Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną sienos apsaugos pareigūnai visuose pasienio su Ukraina perėjimo punktuose užregistravo iš viso 187 tūkst. žmonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė lenkų pasieniečiai.

Pasak jų, pastarasis skaičius apima ir iš Lenkijos į Ukrainą išvykusius asmenis, tačiau daugelis šių žmonių, ar daugiau kaip 156 tūkst., yra pabėgę iš Ukrainos. „Vien vakar buvo užregistruota rekordiškai daug žmonių… įskaitant 77 300 į Lenkiją atvykstančių žmonių“, – pridūrė pasieniečiai.

Lenkija, kurioje dar prieš Rusijos invaziją gyveno maždaug pusantro milijono ukrainiečių ir kuri pareiškė savo tvirtą paramą Ukrainai, kol kas priėmė daugiausiai pabėgėlių iš šios šalies.

Dar keli tūkstančiai žmonių pabėgo į kitas Ukrainos kaimynines šalis Vengriją, Moldovą, Slovakiją ir Rumuniją.

Graikija praneša siunčianti Ukrainai „gynybinę įrangą“

Graikija siunčia Ukrainai „gynybinę įrangą“ ir humanitarinę pagalbą, sekmadienį pranešė graikų premjero biuras.

Sekmadienį į Lenkiją išvyks du kariniai transporto lėktuvai, sakoma premjero Kyriakos Mitsotakio pranešime. Jame nedetalizuojama, kokia konkrečiai įranga bus gabenama, tačiau priduriama, kad tą pačią dieną bus išsiųsta atskira siunta su humanitarine pagalba.

Graikija ankstesnę dieną apkaltino Rusiją, kad šios šalies pajėgos dviejuose kaimuose Pietryčių Ukrainoje „nužudė“ mažiausiai dešimt etninių graikų. Tačiau Rusijos ambasada Atėnuose tvirtina, kad Maskva taikosi tik į karinius objektus ir nebombarduoja „gyvenamų teritorijų ir kaimų“.

Sekmadienį Graikijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Alexandros Papaioannou apkaltino ambasadą melu. „Apgailestauju, tačiau tai, ką pasakė ambasada, yra melagiena. Turime įrodymų“, – stočiai „Sky TV“ sakė A. Papaioannou.

Atėnai sekmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją.

V. Zelenskis teigia esąs pasirengęs deryboms su Rusija, tačiau ne Baltarusijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad jo šalis yra pasirengusi deryboms su Rusija, tačiau atmetė galimybę jas surengti kaimyninėje Baltarusijoje, nes Maskva naudojasi šios šalies teritorija vykdydama invaziją.

„Varšuva, Bratislava, Budapeštas, Stambulas, Baku. Siūlėme visus šiuos miestus, – internete paskelbtame kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Mums tiktų bet kurie kiti miestai ar šalys, iš kurių neskrieja raketos. Tik tokiu atveju derybos būtų sąžiningos ir galėtų padėti užbaigti karą.“

V. Zelenskio kreipimasis paskelbtas, kai Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė Rusijos naujienų agentūroms, kad Maskva yra pasirengusi deryboms ir į Baltarusijos Gomelio miestą nusiuntė savo delegaciją. „Esame pasirengę pradėti šias derybas Gomelyje“, – pareiškė D. Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, kuri jau nusinešė 200 civilių gyventojų gyvybių. Maskva teigia, kad Ukrainos pajėgos turi pasiduoti, o pati šalis – sutikti tapti „neutralia“ teritorija.

Rusijos antžeminės pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, tačiau susiduria su nuožmiu Ukrainos karių priešinimusi. Pasak Vakarų šaltinių, ukrainiečių pasipriešinimo intensyvumas veikiausiai nustebino Maskvą.

V. Putinas sekmadienį išgyrė savo šalies specialiųjų pajėgų narius už jų „didvyrišką“ kovą Ukrainoje. „Ypač dėkojame tiems, kurie šiomis dienomis didvyriškai atlieka savo karinę pareigą specialios operacijos, skirtos padėti Donbaso liaudies respublikoms, metu“, – per televizijos transliuotą kreipimąsi pareiškė V. Putinas.

V. Zelenskis: Rusija atakuoja gyvenamuosius rajonus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį teigė, kad Rusija bombarduoja gyvenamuosius rajonus visoje šalyje.

„Praėjusi naktis Ukrainoje buvo brutali, vėl buvo šaudoma, vėl bombarduojami gyvenamieji rajonai, civilinė infrastruktūra“, – internete paskelbtame kreipimesi teigė V. Zelenskis.

Pasak jo, „šiandien šalyje nėra nieko, ko okupantai nelaiko tinkamu taikiniu“. Rusų pajėgos „apšaudo raketomis ištisus miestų rajonus, kuriuose nėra ir niekada nebuvo jokios karinės infrastruktūros“.

„Vasilkovas, Kijevas, Černigovas, Sumai, Charkovas ir daugelis kitų Ukrainos miestų šiuo metu gyvena sąlygomis, kurios mūsų žemėse paskutinį kartą buvo regėtos Antrojo pasaulinio karo metu“, – pridūrė V. Zelenskis.

Rusijos kariai įžengė į Charkovą

Rusijos kariai įžengė į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą ir dabar ten vyksta susirėmimai, pranešė regiono administracijos vadovas.

„Rusijos priešo lengvoji karinė technika įžengė į Charkovo miestą, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Olegas Sinegubovas. – Ukrainos ginkluotosios pajėgos eliminuoja priešą.“

Ukrainą pasiekė karinis krovinys iš Lietuvos

Šeštadienio vakare Ukrainą pasiekė konvojus su kariniu kroviniu iš Lietuvos – nuo Rusijos agresijos besiginančius Ukrainos karius pasiekė pėstininkų ginklai, šaudmenys, neperšaunamos liemenės ir šalmai. Krovinį sukomplektavo, lydėjo ir ukrainiečiams perdavė Lietuvos kariai, pranešė Lietuvos kariuomenė.

„Lietuva ir Lietuvos kariuomenė teikia karinę pagalbą jau kariaujančiai Ukrainai. Buvo atlikta logistinė operacija, kurios metu Lietuvos kariai Ukrainos kariuomenei perdavė didelį kiekį automatinių šautuvų, šovinių, šalmų ir neperšaunamų liemenių. Dėkoju operaciją sėkmingai įgyvendinusiems Lietuvos kariams už profesionalumą ir vežėjams, skyrusiems savo techniką dideliems kroviniams pervežti“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Apie paramą iš anksto skelbiama nebuvo, siekiant užtikrinti gabenimo saugumą, dėl tos pačios priežasties kitos detalės apie perdavimą irgi neskelbiamos. Tai – antras karinės paskirties krovinys, iš Lietuvos perduodamas Ukrainai, pirmąjį kartą šiai šaliai buvo perduotos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“.

E. Muskas įjungė Ukrainoje „Starlink“ interneto ryšį

JAV technologijų magnatas Elonas Muskas šeštadienį pranešė, kad jo kompanija „SpaceX“ įjungė Ukrainoje savo interneto ryšį „Starlink“, to prieš tai paprašius Kijevui.

„Ukrainoje įjungtas „Starlink“ ryšys“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje parašė E. Muskas ir pridūrė, kad šalies link keliauja „daugiau terminalų“. Verslininkas apie tai pranešė praėjus dešimčiai valandų po to, kai Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas paprašė E. Musko Ukrainoje teikti „Starlink“ paslaugas.

„Kol jūs bandote kolonizuoti Marsą, Rusija bando okupuoti Ukrainą! Kol jūsų raketos sėkmingai nusileidžia ant Žemės iš kosmoso, Rusijos raketos puola Ukrainos civilius gyventojus! Prašome jūsų atsiųsti į Ukrainą „Starlink“ stočių“, – M. Fiodorovas „Twitter“ kreipėsi į E. Muską ir kartu paragino milijardierių savo ruožtu „kreiptis į sveiko proto rusus“, kad šie priešintųsi savo vyriausybės pradėtai invazijai.

Remiantis interneto ryšio stebėsenos tinklalapiu „NetBlocks“, Ukrainoje nuo invazijos pradžios ketvirtadienį fiksuojama „interneto ryšio trikdžių serija“.

Parengta pagal ELTA inf.

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video