2024/03/29

 

BIBLIOTEKAI – ALGIRDO JULIAUS GREIMO VARDĄ

Šiuo metu Kupiškio viešoji biblioteka atnaujinama. Gal atlikus remontą pasikeis ir bibliotekos pavadinimas? Jurgos Banionienės nuotrauka

Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO per Generalinę konferenciją viena veiklos funkcijų yra iškelti ypatingai nusipelniusius žmones pasauliniu ar regioniniu mastu.

Lietuvoje minėtos Martyno Mažvydo (1997), Ignoto Domeikos (2002), Lietuviškos spaudos atgavimo (2004), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (2011), Česlovo Milošo (2011), Meilės Lukšienės (2013), Kristijono Donelaičio (2014), Mykolo Kleopo Oginskio (2015) įžymios datos.

2016–2017 m. minimos įžymaus kalbininko, semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo 100-osios gimimo metinės.
Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje. 1919 m. Greimų šeima atvyko į Kupiškį. Apsigyveno žymaus Kupiškio verslininko žydo Izraelio Trapido name Skapiškio gatvėje (dabar Vytauto g. 12).

1923–1925 m. Greimų šeima gyveno dideliame, patogiame J. Jakučio name Skapiškio g. 23 (dabar Vytauto g. 28), greta Kupiškio progimnazijos.
A. J. Greimo polinkis mokytis ir sugebėjimai išryškėjo anksti. 1924 m. jis įstojo į Kupiškio miesto pradžios mokyklos pirmą skyrių. 1925–1926 m. lankė Kupiškio valsčiaus pradžios mokyklos antrą skyrių, jį mokė mokytoja O. Juozakaitė, kurios tėvas K. Juozakas, kilęs iš bajorų, buvo pirmasis Kupiškio miesto burmistras. A. J. Greimas iš mokyklos bibliotekėlės imdavo daug knygų, pavyzdžiui, dienyne pažymėta, kad Greimui išduotos 28 knygos ir 8 žurnalai. Pasimokęs dvejus metus ir per trumpesnį laiką baigęs pradžios mokyklą, 1926 m. buvo priimtas į Kupiškio vidurinės mokyklos pirmą klasę.
1925–1927 m. Greimų šeima apsigyveno Glemžaičių name, Maironio g. 9.

Kai A. J. Greimas 1926 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis Kupiškio progimnazijos (vidurinės mokyklos) pirmoje klasėje, jis buvo maždaug dviem metais jaunesnis už kitus. A. J. Greimo tėvas dėstė aritmetiką ir dailyraštį, lietuvių kalbą – žymaus kalbininko Juozo Balčikonio mokinė Adelė Radzevičiūtė, o vėliau – rašytojo Vaižganto giminaitė, mokytoja Liudvika Ruseckaitė. Mokinių žinios, įgūdžiai ir mokėjimai buvo vertinami penkių balų sistema su pliusais ir dviejų pakopų minusais. Visa tai sudarė realią keliolikos balų sistemą. A. J. Greimas atstovavo geriausių mokinių grupei.
Baigęs pirmą klasę, A. J. Greimas perėjo į antrą klasę, tačiau tėvą Julių Greimą perkėlus dirbti į Šiaulius spalio pirmą dešimtadienį, jis išvyko drauge.

Toliau mokėsi Šiaulių ir Marijampolės gimnazijose, buvo pasiųstas į Grenoblį studijuoti prancūzų kalbos, grįžęs mokytojavo Šiauliuose, čia parašė savo svarbų darbą apie antinacinio pasipriešinimo prasmę „Servantesas ir jo Don Kichotas“. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, 1948 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją. 1950–1958 m. Egipte, Aleksandrijos universitete, 1958–1962 m. Ankaros ir Stambulo universitetuose dėstė prancūzų filologijos dalykus. 1962–1965 m. dėstė Puatjė universitete, o nuo 1965 m. Aukštųjų visuomenės mokslų mokykloje vedė seminarus, kurių pagrindu susiformavo Greimo arba vadinamoji Paryžiaus semiotikos mokykla.

A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, išdėstęs ją svarbiausioje knygoje „Struktūrinė semantika“, sulaukusią pasaulinio pripažinimo. Jis sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, kuriam pradžią suteikė tautosakos įtaka, dar vaikystėje Kupiškyje sekamos pasakos. Svarbiausi leksikografijos veikalai yra A. J. Greimo parašyti prancūzų kalbos žodynai. Greimas du kartus buvo atvykęs iš Paryžiaus į Vilnių ir reikalavo, kad būtų palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse, šeimos kape. 1971 m. jis aplankė Kupiškį, susitiko su vaikystės draugais Povilu Zulonu, Felicija Jakutyte, nuolat domėjosi jų gyvenimu ir darbais.

Kupiškio gyvenimo periodas A. J. Greimui buvo visapusiškai reikšmingas. Kupiškėnų papročiai, turtingos meno tradicijos, apylinkių gamtos grožis paliko jam gilius pėdsakus visam gyvenimui. A. J. Greimas savo ankstyvąjį gyvenimo tarpsnį vertina ypač palankiai, žvelgdamas į jį per „žmogiškų verčių prizmę“.

Mano nuomone, tiktų pasvarstyti ir Kupiškio rajono viešajai bibliotekai suteikti Algirdo Juliaus Greimo vardą. Šis pasaulinio garso mokslininkas niekada neprarado ryšio ir labai gerbė savo vaikystės kraštą. Tokiu būdu mes pagerbtume Algirdą Julių Greimą – vieną iš semiotikos mokslo pagrindėjų, vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininką ir vadovą, įžymų kalbininką, lietuvių mitologijos tyrinėtoją, vieną žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje.

Profesorius, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras
Lietuvos mokslininkų sąjungos grupės pirmininkas
Karolis Rimtautas Kašponis

Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Mano nuomone Kupiškio biblioteką teisingiausia būtų pavadinti J Baltušio vardu . Ką eiliniai kupiškėnai žino apie tą Greimą, – O Baltušį žino kone kiekvienas , – net ir mūsų laikais .

  • Pritariu prof.Kašponiui , ta mintis sklando jau senai, ją kėlė ne vienas su kultūra susijęs kupiškěnas.Tai būtų puiki dovana 100 mečio proga můsų rajonui ir žinia pasauliui.Mūsų muziejų siūlau pavadinti iškilių kupiškěnių moterų Glemžaičių vardu , juk nuo jų muziejus ir prasidėjo.Ką manote?

    pagarbiai Dainius

  • Manau, kad tą raudonų plytų priestatą būtina nugriauti, arba damūryti dar vieną aukštą ir sujungti su dabar jau rekonstruojamu buvusios sinagogos pastatu. Tas priestatas, koks dabar yra, visiškai neatitinka nei architektūros, bei darko bendrą vaizdą. YRA VISIŠKAS SVETIMKŪNIS!, nors ir kai jis buvo statomas Ulba ir kiti tuometiniai „veikėjai“ labai džiaugėsi, kad stato, kaip jie sakydavo „modernų priestatą“, o ten juk buvo tik kultūros namų rūbinė ir tualetai žiūrovams.

Rekomenduojami video