Iš savo vaikystės dar puikiai prisimenu ilgas žiemos dienas ligoninėje. Ar menka sloga, ar didesnė temperatūra – ir aš jau čia liūdnomis akimis pro duris išlydžiu kailiniuotus tėvus. Nostalgijos iki šiol nejaučiu tam skyriui, iš kurio bandydama ištrūkti net ir tą aukštai suspindusį termometrą kratydavau. O kur dar adatinės kančios ir baimė naujos injekcijos į užpakalį.
Šiandien aš pati mama. Ir gydydama savo atžalas prisiminimais nebesiremiu – jei reikia į ligoninę, tai reikia. Daug baisiau naktį išgirsti dėl aukštos temperatūros kliedintį mažylį, kai sava širdis liepsnoja karščiau nei pats ligonis.
Tik ne vieni tėvai jau pastebėjo, kad išvykos į ligonines nebėra tokios dažnos, kaip prieš daug metų. O vasarą tokio kelialapio gal ir visai nebeduoda.
Tokia dabar medicina – ką galite, susitvarkykite namuose, o gydytojai jums patars. Neprieštarausiu tokiai metodikai – ne veltui sakoma, kad žmogaus galios dar neišmatuotos, ir tai, ką mes sugebame, tik ledkalnio viršūnė. Esu tikra, kad patys mes pajėgiame kontroliuoti savo sveikatą.
Tik kartais dėl vaikų ta baimė būna gerokai didesnė nei dėl savęs. Nemanau, kad daugiau drąsos mums pridės ir žinia, kad Kupiškio ligoninėje gali nebebūti Vaikų ligų skyriaus.
Minėta įstaiga parengė planą mažinti tokiems ligoniams lovų skaičius – o tai reiškia, kad į ligoninę rajono mažieji gyventojai pateks dar rečiau. Gausime dozę antibiotikų ir su meile gydysime savo vaikus patys.
O gal ir nėra viskas labai prastai. Po tokios pesimistinės perspektyvos netekti dar ir vaikų gydymo mūsų ligoninėje nekilo jokios valdžios diskusijos. Galima nuspėti, kad mažesnį Vaikų ligų skyriaus lovų skaičių rajono Taryba palydės ir „už“ balsavimo mygtukais.
Bet tai ne tik mūsų rajono problema. Mažiau į ligonines siųsti vaikus siūlo ir aukščiausios valdžios atstovai. Vyriausybės vadovai teigia, kad lietuviukai pagal dabartinę Europos šalių statistiką patys ligočiausi. Tačiau tie skaičiai, anot jų, nėra teisingi – ligoninės dar gali puikiai sutaupyti palikdamos jaunuosius pacientus namuose gydytis. Esą nėra ko su sloga voliotis valdiškoje lovoje.
Reikia tikėtis, kad mūsų rajono ligoninė dar negreit nuspręs panaikinti ir tas penkias vaikams skirtas gydymo lovas. Kyla tik klausimas, ar mes taupydami nepamirštame savo jaunosios kartos. Seneliai jau turi naujus, modernius, orios senatvės vertus namus Subačiuje. O vaikai vis glaudžiasi į jungiamas klases, mokyklas, netrukus gydysis ir siauresnėse palatose.
Taip, gimstamumas mažėja, bet ar tik ne įvesdami tokias sąlygas mes ir keičiame šį rodiklį?
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ