2024/03/29

 

Į Gotlandą – ne vikingų lobių ieškoti

Aukštųjų raukų laukas.
Gražinos Kigaitės nuotrauka

Kelionė į Švedijai priklausančią Gotlando salą brangoka, tad mažai
lietuvių renkasi šią ekskursiją. Birželio pabaigoje saloje teko
pabuvoti, pasižvalgyti, patirti laiko sustabdytų akimirkų.

Po pietų išplaukę iš Klaipėdos tarptautinės perkėlos keltu, kitos dienos rytą pasiekėme Karlshamno uostą. Tada autobusu vykome apie 170 km į Kalmarą, labai tvarkingą, jaukų Švedijos miestą. Lietučiui dulkiant, vaikščiojome po senamiestį, apžiūrėjome Rotušę, Katedrą, gynybinės sienos fragmentus. Iš arti stebėjome pilį, vieną įspūdingiausių pilių Skandinavijoje. Įdomu tai, kad viduramžiais miesto didieji statiniai buvo sugriauti, iš naujo atstatyti ir saugumo sumetimais gynybine siena atskirti nuo pilies.

Po ekskursijos vykome į Oskarshamno uostą ir apie 3 valandas keltu plaukėme į Gotlando salą, vieną didžiausių salų Švedijoje. Jos ilgis siekia apie 176 kilometrus, o plotis – apie 50 kilometrų. Pasakojama, kad viduramžiais čia telkėsi daug vikingų. Dauguma jų, būdami ir žemdirbiai, nuėmę derlių, prisikrovę prekių, meluodami šeimoms, kad vyksta prekiauti, plaukdavo plėšikauti į kaimyninius kraštus. Labiausiai nuo jų nukentėdavo vienuolynai, laivai su prekėmis. Sala buvo laikoma užkeikta, nes dieną jūroje jos nesimatydavo. Vikingai grobį slėpdavo manydami, kad niekas jo nesuras. Deja, lobiai randami ir dabar. Prie salos aptinkama nuskendusių laivų.

Salos miestas

Ypatingai sužavėjo vienintelis salos miestas Visbis, priklausęs Hanzos sąjungai. Dabar įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Visbis – geriausiai viduramžių detales išlaikęs miestas. Įspūdingai atrodo 3,4 km ilgio smiltainio siena, juosianti senamiestį, bažnyčių griuvėsiai, daugybė bokštų. Miestas ypatingas savo reljefu: akmenimis grįstos gatvelės tai kyla, tai leidžiasi žemyn. Kokie pirkliai atvykdavo į miestą, byloja gatvelių pavadinimai, pavyzdžiui, Rygos, Novgorodo. Akį traukia prie senovinių namukų augančios vijoklinės rožės. Keista, kad pas mus labai puoselėjamos gražuolės čia auga geros pėdos dydžio žemės gabalėlyje išsikerojusios, žiedais apsipylusios. Rožių aromatas padvelkia vos prisilietus praeiviui prie šakos.

Miestas tarsi muziejus po atviru dangumi. Visbio vardo aiškinimų yra įvairių. Visbis gutų kalba reiškė ,,vaizba“ (prekyba). Viduramžiais čia ir klestėjo prekyba. Į miesto iždą plaukė gausūs pinigai.

Visbio miestas gausiai lankomas pačių švedų, kaimyninių šalių turistų, kuriems atvykti patogu keltais, laivais, jachtomis. Labai įspūdingai atrodo jachtų prieplauka, uostas su didžiuliais keltais. Vaikščiodami gatvelėmis papuolėme į žmonių šurmulį. Tą sekmadienio vakarą vyko didelis renginys: grojo triukšminga muzika, plevėsavo vėliavos, klegėjo šūkaudamas jaunimas, žmonių minios skubėjo į aikštę. Čia vasarą vyksta mugės, viduramžių, politikų savaitės, seminarai. Visbis – romantiškas miestas. Atvykimas į jį irgi teikia romantikos: nuostabūs vaizdai, jūra, lengvas klimatas. Tikra, nepakartojama idilė. Atrodo, kad sustojo laikas, kad atsidūrei senoviniame krašte.

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

——-
Autorius: Stanislava Šarkienė

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video