Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kupiškio r. savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį pradėti norminio akto tyrimą atsakovui Kupiškio r. savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Kupiškio komunalininkas“, Virginijui Bickui.
Nustatė prieštaravimą įstatymui
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui V. Bickui dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo. Sustabdžius šią bylą šis teismas pradėjo nagrinėti Kupiškio r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumo tyrimą. Buvo sprendžiama, ar šie nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. įtvirtintam proporcingumo principui.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. pripažino, kad Kupiškio r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarką reglamentuojantys nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. numatytam proporcingumo principui.
Sprendimą apskundė
Su tokiu teismo sprendimu nesutiko Kupiškio r. savivaldybė ir apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pripažinti teisėtais rajono Tarybos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ ir rajono Tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimą „Dėl Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Per menki argumentai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tinkamai ir pagrįstai konstatavo, jog nors atsakovo pasirinktas vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimas pagal galintį susidaryti atliekų kiekį pats savaime nėra prieštaraujantis principui „teršėjas moka“, tačiau situacija, kai teisės akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą ir mokėjimą, nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams mokėti ir pagal realiai susidarantį atliekų kiekį, yra ydinga. Nurodė, jog, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų viršijama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti.
Faktą, kad jokia tvarka, leidžianti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kokiems nors šios rinkliavos mokėtojams mokėti pagal faktinį atliekų kiekį, nėra numatyta, atsakovas Kupiškio r. savivaldybės taryba tokią situaciją grindė neproporcingais administravimo kaštais, kad yra sunku, brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų tvarkytojo perduotą tvarkyti kiekį. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kupiškio r. savivaldybės taryba savo pozicijai apie neproporcingus administravimo kaštus pagrįsti jokių duomenų ir argumentų nepateikė. Be to, vien argumentai dėl šiuo metu taikomos vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos administravimo paprastumo ir ekonomiškumo negali būti vertinami, kaip savaime pagrindžiantys Nuostatų atitiktį proporcingumo principui. Tokio vertinimo negali paneigti ir argumentas dėl galimo deklaravimo, t. y. tik vieno iš faktinio perduodamų tvarkyti atliekų kiekio nustatymo būdų, pritaikymo sudėtingumo bei įtakos atliekų tvarkymo kaštams.
Teismui įspūdžio nepadarė atsakovo argumentai, kad prieš įvedant rinkliavą 70 proc. gyventojų nesinaudodavo atliekų šalinimo paslauga, o 25 proc. gyventojų atliekas veždavo tik 1–2 kartus per mėnesį, o tuo metu susikaupiantys atliekų kiekiai bendrojo naudojimo konteineriuose viršydavo normatyvus 2,5–3 kartus. 2009 m. liepos 1 d. Kupiškio rajone įvedus vietinę rinkliavą, kardinaliai pasikeitė atliekų išvežimo kiekiai. Individualiais atliekų konteineriais nesinaudojo tik 30 proc. gyventojų.
Patenkino iš dalies
Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau sprendimo rezoliucijoje išdėstytu sprendimu nepagrįstai, be objektyvaus teisinio pagrindo nustatė, kokiu būdu (tvarka), t. y. deklaruojant, turi būti užtikrinama aptariama atliekų turėtojų galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį. Tokiu būdu nepagrįstai suvaržomos vietos savivaldos institucijų teisės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo srityje. Kai įstatymai nereglamentuoja būdo (tvarkos) parinkimo, kaip reikėtų nustatyti faktiškai perduodamų tvarkyti atliekų kiekį, tai priklauso Savivaldybės kompetencijai.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ