Galima džiaugtis, kad Kupiškio rajonas pirmasis Lietuvoje išbandė tiesioginius seniūnų rinkimus. Penki iš šešių mūsų seniūnijų vadovai rinkimuose į Tarybą iškovojo mandatus. Tik nė vienas jų kol kas rimtai negalvoja šios rinkėjų dovanos pasilikti.
Daugiausia už seniūnus balsavo savi gyventojai. Mat dar iki rinkimų šiems žadėta, jog atiduotais balsais žmonės išsaugos savo dabartinius seniūnijų vadovus.
Prižadėjo likti
Kupiškio rajono seniūnai turėtų būti patenkinti – juos kaimo gyventojai tikrai myli. Kaip šios meilės įrodymą, žmonės savo seniūnams padovanojo mandatus į Kupiškio rajono tarybą.
Juos praėjusiuose rinkimuose pelnė Kupiškio, Alizavos, Noriūnų, Skapiškio ir Subačiaus seniūnai. Vienintelis Šimonių seniūnijos vadovas liko be mandato, tačiau jis ir nekandidatavo savivaldos rinkimuose.
Didžiausio palaikymo rinkimuose seniūnai sulaukė savo seniūnijose. Sekmadienio dieną lankantis rajono rinkimų apylinkėse žmonės garsiai kalbėjo palaikę savo vietinius vadovus. Tačiau ne visi rinkėjai suprato, kad savo balsais seniūnus pasiuntė į Tarybą – daugelis manė, kad tik tokiu būdu išsaugos juos dabartinėse vietose.
Apie tokius savo gyventojų lūkesčius žinojo ir patys seniūnai. Kai kurie jų netgi neslėpė, kad prieš rinkimus už atiduotą balsą žmonėms žadėjo likti seniūno pareigose.
„Žmonės manęs klausinėjo, ar po rinkimų liksiu seniūnu. Ir aš jiems sakiau, kad jei balsuos už mane, tai ir toliau eisiu savo pareigas“, – tvirtai tarnauti seniūnijai apsisprendė Alizavos seniūnas, valstiečių liaudininkų sąjungos narys Antanas Alkauskas.
Agitavo, kaip norėjo
Panašūs pažadai rinkėjams sklido ir Subačiaus seniūnijoje. Čia už savo seniūno Vidmanto Paliulio partiją – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą – balsavo daugiau nei 60 procentų Skverbų ir beveik 45 procentai Subačiaus rinkimų apylinkių balsuotojų.
Pats mandatą į Kupiškio rajono tarybą gavęs vyriškis „Kupiškėnų mintims“ teigė, kad daugelis už jį balsavusių rinkėjų norėtų matyti savo seniūną dabartinėse pareigose.
„Džiaugiuosi savo gyventojų palaikymu – jaučiuosi įvertintas. Dalis už mane balsavusių rinkėjų norėjo, kad likčiau seniūnu, kita dalis – linki dirbti Taryboje“, – sakė V. Paliulis.
O konkurentų išsakyta kritika, esą praėjusių rinkimų rezultatus nulėmė seniūnų įtaka savo gyventojams ir ne visai skaidrūs pažadai, V. Paliulio nuomone, nėra pagrįsta. Anot jo, kiekvienas kandidatas turėjo teisę reklamuotis, kaip gali.
Paklaustas, ar nebūtų sąžiningiau pasilikti Tarybos nario mandatą, nes toks ir buvo rinkimų tikslas, pašnekovas teigė dar neapsisprendęs dėl savo tolesnių planų. Juos, pasak seniūno, nulems šiuo metu vykstančios derybos partijoje.
„Kol kas negaliu nieko tiksliai pasakyti – tai būtų būrimas iš kavos tirščių. Vyksta derybos ir mano apsisprendimą gali nulemti tik koalicijos susidarymas“, – užsiminė pašnekovas.
Yra variantų
Valstiečių liaudininkų sąjungos derybų finišo laukia ir Kupiškio bei Skapiškio seniūnai. O kol kas Julius Vytautas Semėnas bei Valdas Juškevičius teigė esantys patenkinti savo seniūnijų gyventojų įvertinimu.
„Mes be jokių apgaulių sakėme, kad per rinkimus norėjome patikrinti savo darbo kokybę. Pagal rezultatus aišku, kad žmonės mus vertina. Ne kartą seniūnijos gyventojai manęs prašė likti seniūnu. Ar atsisakysiu Tarybos nario mandato, bus matyti po partijos derybų. Į mero postą nepretenduoju, bet yra ir kitų variantų“, – kalbėjo Skapiškio seniūnas.
Su Noriūnų seniūnu socialdemokratų partijos nariu Algirdu Navicku „Kupiškėnų mintims“ susisiekti nepavyko. Jo partijos vadovas Jonas Blaževičius abejojo, ar kolega pasirinks Tarybą.
Tuščia galva
Kol seniūnai dar lūkuriuoja, išeiti iš darbo rajono Savivaldybėje jau pasirengęs mandatą gavęs socialdemokratas Andrius Kleniauskas. Jo dabartinės pareigos, kaip ir seniūnų, kertasi su darbu Taryboje.
„Aš – Kupiškio krašto žmogus – ir jaučiu pareigą atiduoti duoklę už mane balsavusiems rinkėjams. Kitaip negalėčiau gatvėje žmonėms į akis pažiūrėti. Todėl jau padaviau pareiškimą išeiti iš darbo – nesu prisirišęs prie valstybės tarnautojo kėdės“, – tvirtai kalbėjo rajono Savivaldybės Kultūros ir švietimo skyriaus specialistas.
Vyras sakė jau turįs idėjų naujajai Tarybai. O pajamų šaltiniu jam liks Seimo nario Valdemaro Valkiūno padėjėjo pareigos. Kito darbo pašnekovas dar nepasirengęs ieškoti.
Kur dėti Tarybos nario mandatą, laiko pagalvoti dar neturėjo nepriklausomas kandidatas Kupiškio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Antanas Odinas. Jis pagal savivaldos įstatymą dėl vietos Taryboje turėtų atsisakyti valstybės tarnautojo kėdės.
„Kol kas net negalvojau, ar atsisakysiu darbo Savivaldybėje ir pasirinksiu Tarybos nario vietą – mano galvoje visiška tuštuma šiuo klausimu. Bet dar yra laiko pagalvoti. Noriu padėkoti už palaikymą savo rinkėjams, kurie laukia pokyčių valdžioje“, – sakė A. Odinas.
Be valstiečių liaudininkų sąjungos derybų pabaigos komentuoti savo darbo planų nenorėjo ir mandatą gavęs Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis. Šis valstybės tarnautojas taip pat turės rinktis tarp Tarybos nario ir dabartinių savo pareigų.
Kaip po rinkimų susidėlios rajono valdžia ir ar Taryboje sutiksime seniūnus bei valstybės tarnautojus, dar bus matyti po partijų dėlionių. Kol kas negalima atmesti ir to, jog Kupiškyje gali pasikartoti Kauno miesto savivaldybės pavyzdys, kai daugiausia rinkėjų balsų surinkusią partiją į opoziciją nustūmė į koaliciją susibūrę konkurentai.
Politologo komentaras
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Tarptautinių santykių katedros docentas Tomas Janeliūnas šią situaciją pakomentavo taip: „Iš tiesų rinkėjų apgaudinėjimas yra gana plačiai paplitęs reiškinys: Seimo nariai, Europos Parlamento nariai dažniausiai net neketina keisti savo mandatų į savivaldybių tarybos nario vietą. Paprastai jie dalyvauja savivaldos rinkimuose tik dėl to, kad „žinomu veidu“ labiau patrauktų rinkėjus – ypač didesniuose miestuose vietos savivaldos politikai nėra gerai žinomi žmonėms.
Tai, kad seniūnai atsisako (ar ketina atsisakyti) mandatų savivaldybių tarybose, iš dalies gali būti priešinga tendencija, tačiau, kita vertus, tai nesunkiai paaiškinama – seniūnai yra valstybės tarnautojai, kuriems mokamos aiškios, stabilios algos, ir jie gali jaustis labiau įsipareigoję savo apylinkės žmonėms. Tam tikra prasme seniūnų dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose yra jų pačių siekis išlaikyti savo, kaip seniūnų pozicijas – nes seniūnus skiria Administracijos vadovas, o jis paprastai parenkamas iš laimėjusių partijų rato. Vis dėlto tai vis tiek yra tam tikra žmonių apgavystė. Tokių gudravimų būtų galima išvengti, jei tiesiogiai būtų renkami ir seniūnai – tuomet žmonės tikrai žinotų, už ką balsuoja ir kam patiki konkrečią atsakomybę.“
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ