Visais laikais lietuviui pats brangiausias turtas buvo žemė. Dėl jos virė didžiausios aistros – žmonės kovojo dėl kiekvieno žemės lopinėlio ir jautėsi laimingi ją turėdami.
Ne išimtis ir dabar. Vieni jau seniai džiaugiasi esantys savos žemės šeimininkai, o kiti dar kantriai laukia.
Pirma dovanojo, paskui prireikė sau
Sunkmetis neaplenkė ir žemės reformos, todėl būsimieji žemės savininkai, kuriems žemė dar neatmatuota, jaučiasi labai prastai. Stipriai sumažinus finansavimą žemėtvarkos darbams, nutrūko planuoti darbai – žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas.
Į tą nemalonią situaciją pakliuvo Kupiškyje gyvenanti, jau pensinio amžiaus sulaukusi, Bronislava Šakalevičienė. Jos tėvų žemė buvo Rokiškio rajono Pandėlio seniūnijoje. Moteris iš pradžių paveldėtus 4 ha žemės ir 35 arus miško dovanojo valstybei. Deja, gyvenimas padiktavo kitas taisykles, todėl vėliau dovanotą žemę B. Šakalevičienė susigrąžino ir nutarė ją persikelti į Kupiškio rajoną. Čia apsigyveno ji pati, čia gyvena dukra su vaikais.
„Man tos žemės jau nebereikės, tačiau auga anūkai, kurie ją dirbs, – sakė B. Šakalevičienė. – Dabar turime nuomotis iš svetimų žmonių žemės lopinėlį, kad galėtume sau užsiauginti daržovių, nes savąja dar negalime džiaugtis“.
B. Šakalevičienės dukra Regina Pukėnienė sakė, jog Kupiškio r. žemėtvarkos skyriui iš Rokiškio dokumentai buvo persiųsti prieš kelerius metus, tačiau pristabdžius žemės reformos darbus, blėsta viltis greitai būti savos žemės šeimininkais. „Pavargome laukti, o kaip greičiau viską susitvarkyti – nežinome“, – kalbėjo R. Pukėnienė.
Pakeitimai
Šių metų birželio mėnesį buvo pakeistas Žemės reformos įstatymo 19 straipsnis, kuriuo remiantis yra išleistas Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“.
Minėtas pakeitimas daugumai žmonių suteikė viltį greičiau tapti visateisiais žemės šeimininkais.
Pasak Kupiškio Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Marijos Bidlauskienės, dabar žemės projektai yra nerengiami dėl lėšų trūkumo. Ženklinti galima tik tuos sklypus, kurie yra suformuoti ir patvirtinti anksčiau parengtuose projektuose.
Žemės sklypai skirstomi į dvi kategorijas: nuosavybės atkūrimas natūra arba lygiaverčio žemės sklypo perdavimas kitoje vietoje bei kita kategorija – asmenys, perkantys žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės. Pirmajai kategorijai priklausančių sklypų projektavimas ir ženklinimas bus daromas valstybės lėšomis. Tačiau jeigu tie asmenys pageidauja, gali savo lėšomis sumokėti už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus. Žmogus gali pats samdytis projektuotoją, turintį kvalifikacinį leidimą žemės reformos darbams vykdyti.
Asmenys, perkantys žemės ūkio paskirties žemę iš valstybės, už projektavimo ir žemės paženklinimo darbus moka patys.
„Per šiuos metus mūsų rajone yra atlikta žemės projektavimo ir ženklinimo darbų už 7 200 Lt, – sakė M. Bidlauskienė. – Tai reiškia, kad žmonės nebelaukė, kada bus pinigai iš valstybės. Jie, norėdami greičiau susitvarkyti savo žemės reikalus, patys susimokėjo už bylos parengimo bei ženklinimo darbus. Tokį sprendimą priėmė keturi interesantai, dabar jau savo žemės sklypų savininkai“.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ