Nuo liepos mėnesio socialinę pašalpą gaunantys kupiškėnai valdiškus pinigus atidirbinėja visuomenei naudingais darbais. Jų pagalba naudojasi rajono seniūnijos ir kelios Savivaldybei pavaldžios įstaigos. Tačiau visa tokių talkininkų armija, užplūdusi UAB „Kupiškio komunalininkas, tapo tikru galvos skausmu bendrovės vadovams. Šie nebeišmano, kaip beužimti „įvairaus plauko“ bedarbių srautus ir nuogąstauja dėl augančių išlaidų parengiant juos darbams. Socialinę pašalpą atmestinai atidirbančiais asmenimis jau piktinasi ir aplinka susirūpinę gyventojai.
Nukreipta per 200 asmenų
Sekdama kai kurių Lietuvos savivaldybių pavyzdžiu, Kupiškio Taryba nuo liepos mėnesio priėmė nutarimą socialinę paramą gaunančius asmenis įtraukti į visuomenei naudingą veiklą. Todėl jau mėnuo šienavimo, gėlynų, medžių priežiūros ir kitus aplinkos tvarkymo darbus atlieka visas būrys miesto ir rajono gyventojų.
Kai kuriems pasiseka gauti ir lengvesnių užduočių: tvarkyti dokumentus, peržiūrėti darbdavių inventorių.
Nuo visuomeninių darbų atleidžiami moksleiviai, nėščios ar vaikus iki 7 metų auginančios moterys, kitą asmenį slaugantys, pensinio amžiaus ir sergantys gyventojai.
Kupiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Bartulienės duomenimis, šiai dienai priskaičiuojama daugiau nei 200 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų, kurie nukreipiami į tam tikras įstaigas atlikti visuomenei naudingo darbo. Didžioji jų dalis per mėnesį gauna 315 litų, todėl šiai paramai atidirbti tenka 72 valandos darbo. Tai padaryti atidirbti privalu per tris mėnesius.
Ir piktinasi, ir džiūgauja
Dalis į skyrių besikreipiančių kupiškėnų, pasak L. Bartulienės, naująją tvarką priima gana santūriai, kai kurie netgi pasidžiaugia po ilgo nedarbo laiko radę veiklos, tačiau yra ir garsiai „purkštaujančių“. „Net ir dabar esu gavusi prašymą atleisti nuo darbų. Todėl bandysime nagrinėti šią situaciją ir žiūrėsime, kas žmogaus netenkina. O šiaip, aišku, atsiranda tokių gyventojų, kurie piktinas, kad siunčiame juos atidirbti pinigų. Jų nėra labai daug. Kiti priešingai – tikisi pelnyti darbdavio palankumą ir tokiu būdu susirasti pastovų darbą“, – teigė specialistė.
Naujoji tvarka, pasak pašnekovės, iš dalies pasiteisino – ji naudinga ir darbdaviui, ir šiokios tokios veiklos duoda socialiai remtinoms šeimoms.
Tačiau lūkesčiai, kad Visuomenei naudingo darbo programa atbaidys žmones nuo socialinės pašalpos, nepasitvirtino. Pretendentų į šią paramą dėl sunkmečio tik daugėja.
Papildoma našta
Tokiu bereikalingu žmonių įdarbinimu itin piktinasi bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ direktorius Rimantas Stundys. „Juos tik siunčia ir siunčia. Ateinu į darbą pirmadienį, tai šitų žmonių pilnas koridorius – nebėra kur jų padėti. Mums tai – tik papildoma našta, bet kadangi esame pavaldūs Savivaldybei, negalima jų nepriimti. Šiaip nepriklausomas verslininkas tokio sandorio tikrai nesudarytų“, – piktinosi pašnekovas.
Jo bendrovėje jau padirbėjo apie 40 socialinę pašalpą gaunančių gyventojų. Ir kuo toliau, tuo mažiau komunalininkai jiems beturi ką pasiūlyti.
Tačiau ne tik dėl darbų trūkumo R. Stundžio nedžiugina valdžios primesta prievolė – jam itin sunku prisitaikyti prie naujųjų darbininkų. „Tokia darbų skyrimo tvarka – visiškai nepraktiška. Žmonėms per dieną skiriamos atidirbti keturios valandos. Šis laikas – per trumpas kažką iš tiesų naudinga nuveikti: tik spėji susiorganizuoti darbelį, kol susirenki įrankius, atvyksti į vietą, ir ateina darbo pabaiga“, – kalbėjo direktorius.
Be to, minėtiesiems žmonėms skirtas trijų mėnesių terminas – per ilgas. Bendrovė negali suplanuoti darbų, nes Savivaldybės siųsti gyventojai nesistengia jiems skirtų valandų atidirbti vienu metu be ilgesnių išeiginių: „Ateina kada nori – žiūrėk pradeda dirbti ir jau nebeateina…“.
Rūpesčių R. Stundžiui kelia ir papildomos išlaidos įforminant darbuotojus. Pagal nustatytą tvarką į darbus siunčiami tik su darbų sauga susipažinę, medicininę apžiūrą ir kitus formalumus susitvarkę asmenys. O ši našta ir visos išlaidos gula ant bendrovės pečių.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Ingrida STAKYTĖ