Vilė LEŠČINSKIENĖ Pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi – sako liaudies patarlė. Protas nebūtinai yra diplomų skaičius. Vis dar labai mėgstame vertinti žmones pagal tai, kokius mokslus jie baigė, kiek diplomų stalčiuje turi ir kiek uždirba. „Kuo daugiau pinigų žmogus gali išleisti, tuo jis piktesnis“, – šnabždasi
„Stati tarma“ Vilė LEŠČINSKIENĖ Gyvėnįs kartų toks žmogėlis Ladzius. Visas kaimas iš jo navatnumų dyvijos. Dėl to, kad niekur nėjįs paskėminėt ir baisiai šykštus buvįs, pinigus punčėkon kyšįs, o voikščiojįs su nuplaštais kuntopliais ir nelopytom kėlniom. Gaspadinas neturėjįs, o, parkūnai žino, gol ir nenorėjįs turėtėn. Ale maluoju.
Vilė LEŠČINSKIENĖ Vasara – vestuvių metas. Nėra tokio savaitgalio, per kurį kas nors nesituoktų. Ateina šeštadienis, žiū, ir neša jaunikis nuotaką per marių pontoninį tiltą – kaip gražu pažiūrėti. Tikrai, vestuvės yra viena nuostabiausių švenčių. Ar kuklios, simboliškai paminėtos, ar didelės ir storos lietuviškos – nesvarbu. Esmė
Vilė LEŠČINSKIENĖ „Kugelis fui“, – pareiškė maža mergaitė, rodydama pirštu į padavėjos atneštą maistą. Netoliese sėdėdama ir viską matydama susigėdau ir aš, nes vakar pasielgiau labai panašiai. Išpeikiau visų pamėgtas dešrainių dešreles. Sakiau, kad nevalgysiu, nes jos prastos. Seniau valgydavau pasičepsėdama, o dabar man jos yra
Vilė LEŠČINSKIENĖ Ką reiškia būti mama, moteris sužino tik tada, kai pati ja tampa. Ir aš, kai patyriau šį virsmą, stebiu kitas mamas, tiek jaunas, tiek vyresnes, ir galiu pasakyti: visas šias būtybes vienija bendri bruožai. Visų pirma, mamos yra apdovanotos motinystės titulu. Aišku, jis yra įgyjamas.
Vilė LEŠČINSKIENĖ Balandžio 7-oji minima kaip Pasaulinė sveikatos diena. Visi žino, kad sveikata – brangiausias turtas. Bet susirūpiname ja tik tada, kai pajaučiame fizinį skausmą. Tuomet skubame pas gydytojus ir ieškome skausmo priežasčių. Ne mažiau svarbi yra ir dvasinė sveikata. Kitaip tariant – nervai. Vieni juos malšina
Vilė LEŠČINSKIENĖ Mes nuolat pavydime. Toks gal lietuvio mentalitetas: pavydėti ir niurnėti. Nemokame džiaugtis kito laime. Mes jau gimstame su šiuo jausmu ir kaip tik galėdami „pritaikome“ jį gyvenimiškoje praktikoje. Būdami maži pypliai pavydime žaislų, rodos, kito rankose – pats geriausias meškutis ar lėlytė ir norisi
[caption id="attachment_3229" align="alignright" width="300"] Vilė Leščinskienė pasiūlė ne vieną idėją, kurios pakeistų Kupiškį.Jurgitos Banionienės nuotrauka[/caption] „Jei turėčiau stebuklingą lazdelę“ Gerai pamąstęs neabejotinai kiekvienas sukurtų idėją, kaip savo miestą paversti patrauklesniu, jaukesniu gyventi ir dirbti. Jaunimas – būtent tie žmonės, kurie visada yra pilni minčių. Viena jų, alizavietė, šiuo
