Iš Kupiškio kilusį Gediminą galima apibūdinti kaip verslią, išbandymų nebijančią ir vietoje nestovinčią asmenybę. Jo galvoje nuolatos kirba įvairios idėjos – galbūt viena jų bus įgyvendinta ir gimtajame mieste.
Kupiškėnas Gediminas Jankus sostinėje žinomas kaip atgimusio „Vaidilos teatro“ vadovas. Tai nėra vienintelė jauno vyro veikla. Jis taip pat prisideda prie Lietuvos kultūros lygio augimo per muziką. G. Jankaus galvoje sukasi ir daugiau idėjų – galbūt netgi verslo įkūrimas gimtajame Kupiškyje.
Audinga SATKŪNAITĖ
Žemės ūkio sritis nepatraukė
G. Jankus dėl įtempto gyvenimo tempo ir darbų gausos Kupiškyje lankosi retai – vos penkis šešis kartus per metus. Čia gyvena jo mama, broliai, dukterėčios, pusbroliai ir nemažai verslaujančių ir dirbančių draugų.
„SEO reklama Verslui digitalstar.lt“
„Kupiškis visada bus mano širdyje. Tai labai gražus miestelis, su kuriuo sieja daug prisiminimų“, – atviravo G. Jankus.
Jis Vilniuje gyvena nuo studijų laikų. Anot Gedimino, Kupiškis yra tinkamas miestas ramiam gyvenimui, tačiau norint jaunam žmogui ką nors pasiekti daugiau, privalu iš jo išvykti. Todėl jis, kaip 99 proc. mokyklą baigusių kupiškėnų, patraukė į sostinę studijuoti.
G. Jankus studijoms buvo pasirinkęs Vilniaus kolegiją, kur buvo nusprendęs gilintis į žemės ūkio verslo vadybą.
„Mano studijų tikslas buvo gauti žemės ūkio srities žinių, kadangi Kupiškis pasižymi dirbamų žemių gausa. Mano brolis labai gerai nusimano šioje srityje, su kuria savo gyvenimą buvo susiejęs ir mano amžiną atilsį tėtis“, – sakė Gediminas.
Studijuodamas jis teigė supratęs, kad žemės ūkio kryptis jam nereikalinga, todėl per tolesnes studijas koncentravosi tik į vadybos sritį. Kaip pats juokauja, pasirinkęs tai, ką moka geriausiai, – pardavinėti ir bendrauti su žmonėmis.
Gediminas Jankus su žmona ypač mėgsta laiką leisti įvairiose galerijose ir koncertuose.
Savo tikslą pasiekė
G. Jankus vien mokslais sostinėje neapsiribojo ir priešpaskutiniame studijų kurse pradėjo dirbti restorane „Vapiano“.
„Tai buvo vienas naujausių ir didžiausių miesto restoranų, kuris dirbo pagal franšizės modelį. Tai reiškia, kad jame viskas vyko pagal aiškią sistemą. Pavyzdžiui, algų kėlimas pagal pasaulinę sistemą. Ten nebuvo lietuviško mentaliteto ir požiūrio į darbuotoją: dirbk ir užsidirbk iš arbatpinigių“, – kalbėjo pašnekovas.
Dirbdamas minėtame restorane, Gediminas suprato, kad nori tapti kavos ekspertu, ir tam niekas nesutrukdė. Jis pasinaudojęs franšizės suteiktomis sąlygomis dar studijuodamas išvyko į Italijos kavos institutą, kur mokėsi kavos gaminimo paslapčių.
„Nuvykau ten, pasimokiau ir į Lietuvą grįžau turėdamas diplomą. Jo ypatingu vadinti negalima, bet kavos pasaulyje jis yra vertinamas“, – tikino G. Jankus.
Gediminas pabrėžė, kad nuo tos dienos jo galvoje ėmė suktis mintis apie nuosavą restoraną, nes jau turėjęs nemažai supratimo apie restoranų verslą, klientų aptarnavimą ir kavos subtilybes.
Taigi baigęs studijas G. Jankus galėjo rinktis vieną iš dviejų kelių: restorane, kuriame dirbo, imtis pamainos vadovo pareigų arba pradėti nuosavą verslą ir atidaryti restoraną. Būtent tai ir nusprendė padaryti.
Pirmiausia jis kartu su partneriu nuvyko į Madridą susipažinti su restoranų franšizėmis ir pasirinko vieną jiems labiausiai patikusią. Tai buvo Lizarran franšizė.
„Galiausiai prie mūsų prisijungė trečias akcininkas. Taip mes trise atidarėme pirmą restoraną sostinės centre turėdami tikslą, kad Baltijos šalyse atidarysime apie šešis aštuonis restoranus“, – sakė G. Jankus.
Nesėkmė nesustabdė
Deja, po pusantrų metų verslui buvo paskelbtas bankrotas, o restoranas Vilniaus centre uždarytas. Gediminas neslėpė, kad tai buvo gana skausmingas, tačiau daug išmokęs gyvenimo epizodas.
„Supratau, kad nė vienas multimilijonierius tokiu netapo, „nesudeginęs“ bent vieno savo verslo. Tokiu būdu išmokstama valdyti pinigų srautus, vadovauti žmonėms ir juos motyvuoti, planuoti plėtrą, strateguoti, plėsti rinkodarą ir analizuoti, kas yra tavo klientas“, – mintis dėstė G. Jankus.
Jis įžvelgė keletą verslo žlugimo priežasčių. Viena jų, kad Lietuvoje tuo metu dar nebuvo daug restoranų su aukštomis kainomis.
„Tuo metu žmonės tik pradėjo lankytis restoranuose, o mūsiškiame kainos buvo iš tiesų aukštos. Nors restoranas atidarytas geroje vietoje, tačiau jis buvo su rūsiu, į kurį klientai nenorėdavo eiti, todėl mes juos priimdavome tik viršuje esančioje erdvėje. O čia vietos buvo tiek, kiek buvo, todėl buvome apriboti“, – pabrėžė Gediminas.
Po šios nesėkmės G. Jankus rankų nenuleido ir šiuo metu turi du verslus. Tiesa, jis paslaptingai užsiminė ir apie trečią, bet tikino, kad apie jį plačiau kalbėti negalintis, kadangi planas iki galo neįgyvendintas.
Prieš pustrečių metų atgimęs „Vaidilos teatras“ vilniečiams yra puikiai žinoma vieta, kur vyksta koncertai, spektakliai, privatūs renginiai, konferencijos, prabangios vestuvės, pristatomos mados.
Nuotraukos iš asmeninio Gedimino Jankaus albumo
Pašnekovas sakė, kad pagrindinę įtaką jo polinkiui į verslą turėjęs tėtis Aleksas Jankus, todėl Gediminas vadovaujasi moto: „Viskas įmanoma, jeigu tik pats nori.“
„Aš augau tokioje aplinkoje matydamas, kaip teisingai gyvenime galima siekti svajonių. Tėtis man buvo ir iki šiol yra pavyzdys. Mačiau, kaip jis bendravo su žmonėmis ir valdė verslą. Mano tėtis buvo vienas Kupiškio miesto pavyzdžių bendrąja prasme. O aš mokiausi ir vis dar mokausi būti verslus“, – atviravo G. Jankus.
Jis sakė ne kartą mąstęs apie verslo įkūrimą Kupiškyje, tačiau, Gedimino įsitikinimu, miesto galimybės yra apribotos tam tikrų žmonių interesų susikirtimais.
„Kažkada norėjau, bet nusprendžiau to nesiimti. Dabar matant, kad čia yra patikimų žmonių, kurie yra mano draugai ir gyvena Kupiškyje, neatsižadu kada nors padaryti ką nors gero ir Kupiškyje. Pavyzdžiui, sukurti daugiau darbo vietų. Tokie planai taps realesni, kai pasieksiu savo tikslus ir užsidirbsiu norimą pinigų sumą“, – teigė pašnekovas.
Tarp darbų – ir laikas sau
„Vaidilos teatrą“, kuriame vyksta koncertai, spektakliai, privatūs renginiai, konferencijos, prabangios vestuvės, madų pristatymas, Gediminas prikėlė prieš pustrečių metų. Vilniaus A. Jakšto gatvės pastatas turi gilią istoriją. XIX amžiuje pastatytas namas pasižymi išskirtine neogotikine architektūra, būdinga to meto bažnyčių stiliui. Šio istorinio pastato salėje, dabartiniame „Vaidilos teatre“, anksčiau vykdavo inteligentijos susitikimai ir teatro spektakliai, o 1905 m. suvaidintas spektaklis „Amerika Pirtyje“.
Anot G. Jankaus, „Vaidilos teatras“ gimė restauravus apleistą pastatą, priklausantį britų-australų šeimai. Prieš pradėdamas „Vaidilos teatro“ koncepcijos įgyvendinimą jaunas vyras buvo atlikęs rinkos tyrimą ir išsiaiškinęs, ko labiausiai reikia Vilniui.
G. Jankus kartu su partneriu Dariumi Mažintu taip pat yra įkūręs analogų Lietuvoje neturinčią privačią kultūrinę organizaciją „Vaidilos klasika“, rengiančią klasikinės muzikos koncertus ir auginančią jaunąją talentų kartą. Anot Gedimino, šios organizacijos tikslas – klasikinę muziką ir jos atlikėjus iš Lietuvos bei užsienio pristatyti kuo platesnei klausytojų auditorijai.
„Mes ją įkūrėme todėl, kad galėtume prisidėti prie Lietuvos kultūros lygio augimo per muziką, todėl kviečiame pačius geriausius muzikantus iš viso pasaulio ir Lietuvos. Nežiūrime į tai, kaip į paprastą verslą, bet kaip į jaunųjų talentų auginimą, nes jiems suteikiame progą būti matomiems, dalyvauti viešuose koncertuose. Mūsų siekis – investuoti į jaunąją kartą“, – sakė G. Jankus.
Nors išbandymų nebijančio Gedimino dienos grafikas dažniausiai yra įtemptas ir aiškiai suplanuotas, tačiau laiko sau jis taip pat atrandantis. Jis beveik kiekvienos dienos vakare prieš miegą į rankas paima knygą, nes, pašnekovo įsitikinimu, ji žmogui yra būtina.
„Jeigu neinvestuosi į save, tai liksi su „vienos linijos“ mąstymu, o knygos padeda mąstyti plačiai, lavina koncentraciją ir suteikia žinių“, – tikino G. Jankus.
Jaunas vyras turi ir daugiau pomėgių. Tai automobilių sportas, keliavimas po pasaulį, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Jis su žmona ypač mėgsta lankytis įvairiose galerijose ir koncertuose.
„Galerijos yra mūsų gyvenimo koziris. Keliaujame visur, kur tik yra geros galerijos“, – atviravo Gediminas.
