Prieš trisdešimt dvejus metus Lietuvos piliečiai atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją, bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. Prisimenant šiuos istorinius įvykius, kurių kulminacija buvo iš sausio 12-osios į 13-ąją, visoje Lietuvoje sausio 13 dieną minima Laisvės gynėjų diena.Šios
Minint Laisvės gynėjų dienos 32-ąsias metines, ketvirtadienį vakare vėl bus uždegti atminimo laužai Nepriklausomybės aikštėje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Iškilminga laužų uždegimo ceremonija – tai tik vienas iš ketvirtadienio renginių, kurie prasidės iškilminga laisvės gynėjų rikiuote Seimo Lietuvos laisvės
Visoje Lietuvoje 2022 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto, kartu, dešimčiai minučių languose uždegdami vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes prisiminsime ir paminėsime prieš trisdešimt vienerius metus iškovotą mūsų laisvės pergalę. 1991 metų sausį, vienybės ir laisvės siekio vedini, Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę. Tauta atsilaikė
Seime ir kitose Lietuvos vietose 31-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, Lietuvos gyventojų vienybę ir parodytą pasiaukojamą ryžtą prieš agresorių, ir pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą. Šiemet Laisvės gynėjų dienos renginiai dėl COVID-19 pandemijos daugiausia vyks atvirose erdvėse, laikantis visų saugumo priemonių. Kupiškio mieste Laisvės
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Trumpai apie autorių Jurgis Usinavičius, tikroji pavardė Napalys (kitur Napaleonas) Augulis, gimė Pimpičkų vienkiemyje, Skapiškio valsčiuje, Kupiškio rajone, valstiečių Alfonso Augulio ir Kazimieros Šoblinskaitės šeimoje, 1932 metų kovo 27 dieną. Buvo antras vaikas. 1939–1943 metais lankė Laičių ir Skapiškio pradžios mokyklas. Matė ir gerai prisimena
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Jau senokai, nuo 1971-ųjų, taigi penkiasdešimt metų, esu „nuotolinis“ kupiškėnas. Tikrai svarbūs man buvo stojamieji į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, to meto nuotykiai, kai su kitais bandančiais stoti į institutą teko gyventi metalinių lovų sausakimšai pristatytoje instituto sporto salėje buvusiuose vienuolyno rūmuose,
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Trisdešimt metų nuo tos lemtingos nepamirštamos nakties, kada įrodėme visam pasauliui savo tvirtybę nepaisant nieko – nei grasinimų, nei žudynių. Niekas negalėjo mūsų sustabdyti. Viskas prasidėjo tuomet, kai, būdamas jaunas mokytojas, surinkau būrelį savo mokyklos moksleivių, kurie kartu su tėvais ir keliais šimtais kupiškėnų
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Pasakojimą apie savo senelį Vaclovą Buzą, kuris dalyvavo atmintinuose Sausio 13-osios įvykiuose ir buvo sužeistas, jo anūkė Miglė Buzaitė buvo parengusi prieš porą metų vienam mokyklinių rašinių konkursui, kai buvo Šimonių pagrindinės mokyklos mokinė. Šiandien ji mokosi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje, o merginos
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Tų dienų ir naktų įvykių chronologija iš daugelio buvusių, mačiusių, nukentėjusių žmonių yra paskelbta ir periodikoje, ir išleistoje dokumentinės medžiagos knygoje apie kruvinas 1991 metų sausio dienas Vilniuje. Manyčiau, kad šiandien dar daugumos liudytojų atmintyje tie įvykiai, ypač atskiri jų epizodai, tebėra išlikę.
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Jau prabėgo trisdešimt metų nuo šios įsimintinos datos, daug kas ir prisimiršo, gal ir nepavyks čia sklandžiai išdėstyti savo atsiminimų, bet pabandysiu. Dėkoju likimui, kad teko patirti Atgimimą, stovėti „Baltijos kelyje“, sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo. Apie Sausio 13-osios įvykius iš anksto beveik nieko nežinojau,
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui „Pernai Kupiškio kultūros namuose vyko Sausio 13 d. minėjimas, kuriame buvau paprašyta papasakoti savo įspūdžius kaip įvykių liudininkė. Pamaniau, kad perteikti tą dieną kaip mano vienos išgyvenimus neužtenka, todėl paskambinau savo draugams ir pažįstamiems ir užrašiau jų prisiminimus. Po minėjimo sulaukiau teigiamų vertinimų,
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui [caption id="attachment_17793" align="alignright" width="238"] Romualda Stovolos.Banguolės Aleknienės-Andrijauskės nuotrauka[/caption] Iš mokytojos Romualdos Stovolos prisiminimų 1991 metų sausio 13-oji, puikus žiemos rytas. Tai buvo prieš 30 metų. Mūsų šeima, aš, vyras Vladimiras, dukra Jurga, kuriai tada buvo 14 metų, kaip ir dauguma lietuvių susiruošėme vykti į Vilnių
„Sausio 13-osios trisdešimtmečiui“ Šiemet sukanka 30 metų nuo visai Lietuvai lemtingų Sausio 13-osios įvykių. Šią datą vyresni žmonės mena gyvai, kaip betarpiški liudininkai. Vien iš Kupiškio saugoti Parlamento, televizijos ir radijo pastatų tada išvyko 16 autobusų, buvo ir tokių, kurie važiavo nuosavu transportu. Dar kiti liko
[caption id="attachment_17742" align="alignright" width="436"] Slavinskaitė Vaida, 7a klasė[/caption] Kaip lemtingą 1991 metų sausio 13 dieną matė, jautė ir suvokė Lietuvos vaikai? Visa tai atspindi virtuali Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Istorinė 1991 m. Sausio 13-oji vaikų piešiniuose“. Labai tikėtina, kad to meto mokiniai, t. y. dabartiniai keturiasdešimtmečiai
1991 metų sausio 13 dieną Lietuvos piliečiai masiškai, taikiu būdu pasipriešino Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir
Pirmadienį, sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dienos minėjimo rytą, 8 val., 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas buvo pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“. Languose 10 minučių degė žvakutės, simbolizuojančios gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę. Tryliktą kartą šią pilietinę iniciatyvą organizuojanti Tarptautinė komisija nacių
