Justas JASĖNAS Šis Laukminiškiuose gimusios kraštietės, poetės, pedagogės, bibliotekininkės Jadvygos Gabriūnaitės autobiografinis dienoraštis „Prisilietus prie praeities“, kurį pateikiame „Kupiškėnų minčių“ skaitytojams, yra saugomas Kupiškio viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriuje, rašytas veikiausiai Šiauliuose, pažymėtas 1981 m. gruodžio 18 dienos data. 1978 m. J. Gabriūnaitė išleido pirmą eilėraščių
Nomedos Simėnienės nuotrauka Justas JASĖNAS Senuose užrašuose radau, kadaise šiaip užsirašiau: „Tylios šios pamaldos / Tuščios ganytojų kalbos / Baltos mitros raudonos pijusės / Tik žaidimas be žmonių / Su vorais skruzdėlytėmis / Kampuotais šikšnosparnių skrydžiais / Protėvių kaulais rūsiuose ir šventoriuose / Tik žaidimas.“ Teisingos eilutės,
„Knygų lentyna“ Rašytoja, poetė, muziejininkė, kelių romanų apie iškilius Lietuvos rašytojus autorė Aldona Ruseckaitė spalio 16 dieną buvo atvykusi į Kupiškio viešąją biblioteką. Tądien pristatytas jos naujas romanas apie poetę Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“ ir eilėraščių knyga „Debesiu“. Dalyvavo kunigas ir poetas Justas Jasėnas. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Ištikima
[caption id="attachment_6689" align="alignleft" width="173"] Justas Jasėnas[/caption] Kalendorius, o ir pati gamta prilenkia galvojimui ir kalbėjimui apie Anapus, apie dužlų ir skaudų baigtinumą. Ar norime, ar nelabai, einame link Ten. Gerai, kad nežinome, kada tiksliai reikės peržengti slenkstį, palikti tai, kas buvo savumais ir asmeniškumais nuspalvinta. Tiek
[caption id="attachment_6689" align="alignleft" width="218"] Justas Jasėnas[/caption] Po Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulinių atlaidų Miežiškiuose zakristijos spintoje radau ir parsivežiau Juliaus Sasnausko knygą „Dar kartą Žmogaus Sūnus. Sakymai ir postilės“. Gražiai išleista knyga, su keliomis charakteringomis Bernardinų bažnyčios interjero Vilniuje fotografijomis. Priklausė toji knyga vietiniam klebonui kun.
[caption id="attachment_6689" align="alignright" width="185"] Justas Jasėnas[/caption] Justas JASĖNAS Tuščios tuštumos, beribių tolumų turbūt nebūna. Visa turi ribas, kinta, tolsta arba artėja, nuolat sušvyti, mirguliuoja, aptemsta ir aušta. Gyvenimas toks siauras ir nuobodus, retsykiais labai didingas ir neaprėpiamas, gyvenamas, o iki galo taip ir neatpažintas, tik šiek tiek
Justas JASĖNAS Kai dar labai tikėjau, rašydavau tik katalikams įvairius šventinius žodelyčius. Vėliau rašiau netikintiems savo bičiuliams, kuriuos labai myliu. Nebūna jų bažnyčioje, mažai tepraranda. Šį kartą noriu žiemiškai, šaltai, bet baltai apkabinti visus, kurie bus vieni, gal ir vieniši
Kiekvienas ištartas žodis buvo sugertas, kiekviena knyga priglausta kaip brangiausias turtas, kiekvienas gėlės žiedas dovanotas lyg jis būtų paskutinis, dar nespėtas pakąsti rudens šalnų. Ypatingai jautri ir, rodos, labai išsiilgsta atmosfera apgaubė visus žmones, susirinkusius į poetinį pasimatymą su kunigu Justu Jasėnu, išleidusiu trečią poezijos
Justas Jasėnas Ach, ir vėl Rugsėjis. Nauja pradžia, nauji žingsniai, jaudulys ir rūpestėliai
[caption id="attachment_4552" align="alignright" width="300"] Jadvygos Gabriūnaitės eilėraščių knygelės „Prisilietimas prie dilgėlės“ pirmas viršelis.Autorės nuotrauka[/caption] Kupiškėnų literatų leidinių kraitę vėl papildė nauja knygelė. Praėjusį trečiadienį, vasario 7 dieną, Kupiškio viešojoje bibliotekoje skaitytojams pristatytas poetės Jadvygos Gabriūnaitės (1936–1990), kilusios iš Laukminiškių, eilėraščių rinkinys „Prisilietimas prie dilgėlės“. Susitikime dalyvavo
Justas JASĖNAS Pavadinimą šventiniam Kalėdų pasikalbėjimui su artėliau esančiais padiktavo kaunietės bičiulės Aldonos Ruseckaitės romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Jaunas, žavus, talentingas, kūryboje jautrus, skaudžiai ieškojęs sielai artimos atramos ir atsakymų į kamavusius, ramybės nedavusius egzistencinius klausimus, V. Mačernis labai anksti aplinkybių ar likimo buvo
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje apsilankantys parapijiečiai prieš kurį laiką pasigedo kunigo Justo Jasėno širdis pavergiančių pamokslų ir jo poetiško žodžio iš sakyklos. Kunigas šiuo metu yra retas svečias šiame krašte ir nuo lapkričio naują gyvenimo etapą kuria Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo
Justas JASĖNAS Su paskutiniais gelsvais rausvais klevų lapais, su vaiskiausiomis rudenio spalvomis, pirmosiomis šalnomis, su gervių virtinių klykaujančiu atsisveikinimu „iki“ dar labai nesinori sutikti. Lyg kokia praraja, lyg giliausia duobė kažkur po širdimi veriasi tuštuma ir begalinis ilgesys tų, kurie jau buvo, savo nukeliavo, savo nugyveno,
