„Kūrybiškumo genas“ Besniegę, niūrią gruodžio dieną teko stabtelėti Laukminiškiuose prie šio kaimo muziejaus, kuris įkurtas aktorės, režisierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės, rašytojo, fotomenininko, žurnalisto Petro Babicko, kariškio Kazimiero Babicko ir kariškio bei mokytojo Vytauto Babicko tėvų sodyboje. Ten garsioms Babickų atžaloms skirta nedidelė ekspozicija. Į vidų nepatekau, nes
Lapkričio 18 d. „Kupiškėnų minčių“ laikraštyje rašėme apie istorinę atmintį liudijančią ir didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusią – Kenigšteterių vaistinę. Kai Kupiškio muziejininkai per Europos paveldo dienas apie ją papasakojo kupiškėnams ir miesto svečiams, šio pastato likimu susidomėjo ne tik vietos bendruomenė, bet ir įtakingi farmacijos istorijos
Lapkričio 13 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas, kur kalbėta apie buvusios Kenigšteterių vaistinės pritaikymo visuomenės reikmėms galimybes ir jos vietą tarp lankytinų Kupiškio objektų. Šiais klausimais diskutavo rajono meras Algirdas Raslanas, mero patarėja Auksė Čepelė, Kupiškio muziejaus direktorius Kostas Malakauskas, šio muziejaus specialistės Aušra Jonušytė
Lietuvoje rugsėjo 18–26 dienomis vyko Europos paveldo dienų renginiai. Šiemet jų tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“. Dėmesys kreiptas ne tik į pastatų architektūrą, bet ir į jų funkcijas, atminties ir simbolinę reikšmę. Kupiškio muziejus Europos paveldo dienas mini nuo 2007 metų. Šia
Lietuvos žydų genocido dieną, rugsėjo 23-ąją, Kupiškio rajono bibliotekininkai, muziejininkai, talkinant Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos ir Subačiaus gimnazijos bendruomenėms, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijai, Kupiškio meno mokyklos Subačiaus muzikantams, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padaliniui, Subačiaus seniūnijai ir Subačiaus bendruomenei, organizavo Lietuvos žydų genocido dienai skirtą
1918–1920 m. Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno premiją 2016 m. įsteigė organizacija „Prisimenant litvakus INC“, vadovaujama prezidento Filo Šapiro iš Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Rokiškio krašto muziejus. Ruvinas Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Rokiškio rajono Pasubatės kaimo. Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę, jis tapo
„Kūrybiškumo genas“ Visapusiškais talentais apdovanotos Motuzų-Matuzevičių giminės šaknys siekia ir Kupiškio kraštą. Kūrybiškumo geną, perduodamą iš kartos į kartą, ryškiai galima atsekti susipažinus su šios giminės atstovais. Kur gilesnės talento ištakos, jau sunku surasti. Gal viskas prasidėjo Zuntėje, kur šios giminės atstovai minkė molį mažoje keramikos
„Kūrybiškumo genas“ Tarpukario metais Kupiškyje gyvenusi mokytojų Vinco ir Elzbietos Eidukų šeima buvo vietos žmonėms gerai pažįstama, priklausė miesto šviesuomenei. Jų dukra Danutė ir sūnus Vidmantas užaugę pasuko kūrybos keliu. Danutė tapo žinoma keramike, o Vidmantas – kino operatoriumi. Jaunoji šios giminės karta irgi apdovanota įvairiais
„Kūrybiškumo genas“ Tautodailininkė Vytenė Repšienė (Aleknaitė) iš Vabalninko labiausiai žinoma kaip kiaušinių margintoja ir šiaudinių sodų pynėja. Jos kūryba įvertinta aštuoniais aukso vainikais. Turi du tautinio paveldo sertifikatus. Tautodailininkės kūryba eksponuota ne vienoje parodoje ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ji taip pat yra surengusi edukacinių
Kupiškio etnografijos muziejaus nuotraukos Kovo 26 d. Lietuvos kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotojos Paulės Kuzmickienės kvietimu Seime lankėsi Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė. Seimo narė domėjosi Kupiškio etnografijos muziejaus vykdomais krašto tyrimais pasitelkiant vietos istorikus, žinomus Lietuvoje mokslininkus, atskleidžiant Kupiškyje gyvenusių
Šiais metais daug rašėme apie Kupiškį – nuo miesto pradžių pradžios, pirmų senamiesčio gatvelių iki miestą garsinančių malūnų ir savitumo jam suteikiančių modernistinės prieškario architektūros pastatų. Liko tik apžvelgti, kaip keitėsi Kupiškis po Antrojo pasaulinio karo iki pat XXI a. pradžios. Galima būtų kalbėti ir apie Kupiškio
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkės istorikės Aušros Jonušytės parengtame leidinyje pristatomi iš Kupiškio krašto kilę ar čia dirbę dvasininkai ir pasauliečiai, gelbėję žydų tautybės žmones: septynių asmenų Markevičių šeima, Kupiškio kunigas Feliksas Ereminas, muziejininkas Juozas Petrulis, Povilas Tamošiūnas, Paulina ir Povilas Aleknos, kuriems suteikti Pasaulio tautų
Istoriniai šaltiniai byloja, kad XIX a. pr. Kupiškyje būta net septynių vėjo malūnų. Iki šių dienų išliko tik trys akmeniniai vėjo malūnai, statyti XIX a. pab.–XX a. pr. Jie yra išskirtinė Kupiškio kraštovaizdžio dalis. Vertingi kaip architektūros ir technikos paminklai. Istoriniuose šaltiniuose minimas ir buvęs Kupiškio
Kupiškio laisvamanių kapinėse prie paminklo Holokausto aukoms padėti akmenukai.Miglės Zakarauskaitės nuotrauka Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, rugsėjo 23-iąją, kupiškėnai pagerbė Holokausto aukas ir jaunajai kartai pristatė buvusios gausios šio krašto bendruomenės palikimą. Rasa SKAISGIRYTĖ Tądien kupiškėnai rinkosi Kupiškio laisvamanių ir Kupiškio žydų kapinėse prie aukų memorialų. Buvo
Naujo kultūros namų pastato statyba sovietiniais metais Kupiškyje buvo svarbus įvykis. Kultūros darbuotojams reikėjo erdvesnių patalpų, geresnių darbo sąlygų, kurių stigo veikiant buvusioje sinagogoje kartu su dar keliomis kultūros įstaigomis. Kaip prasidėjo naujo kultūrinės paskirties pastato statyba, kaip vyko šis procesas, ką prisimena buvę darbuotojai, kas
Pagrindinėje Kupiškio Gedimino gatvėje stovi buvusių kareivinių pastatas. Tai vienas iš prieškario metais čia statytų modernių pastatų. Jis reikšmingas ne tik Lietuvos kariuomenės istorijos kontekste, bet susijęs ir su kitais svarbiais Kupiškio miesto praeities įvykiais. Buvusių kareivinių pastatas gerai išsilaikė iki šių dienų. Jo savininkė yra
