Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Kupiškis – tai jau ketvirtas Lietuvos miestas, kuriame aš gyvenu. Sakoma, kad tėvų nepasirinksi. Deja, ir pirmos savo gyvenimo stotelės pasirinkti negalėjau. Dažnai iš vyresnio amžiaus žmonių išgirstu apie nostalgiją gimtajam kraštui. Išgirdusi šį žodžių junginį, mandagiai patyliu, nes tiesiog nesuprantu, apie kokį jausmą
Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Vasara Kupiškio rajonui buvo kur kas palankesnis laikotarpis, nes gyventojus pasiekė ne viena žinia, kuri tapo tarsi vilties žiburiais. Kupiškėnai dar ilgai galės girtis, kad gyvena krašte, kur yra gražiausia sala Lietuvoje. Kad Adomynė išrinkta viena iš kitų metų mažųjų kultūros sostinių, taip
Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Kupiškio mieste galima išskirti dvi opias temas – šaligatvių ir daugiabučių namų kiemų tvarkymą ir gatvių apšvietimą, dėl kurių gyventojai galėtų kibti vieni kitiems į plaukus. Išspausdinus straipsnį apie byrantį šaligatvį šalia P. Mažylio g. 22 daugiabučio namo, pasipylė kupiškėnų komentarų lietus ir išsiskyrė
Audinga SatkūnaitėŽurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Šiais metais tapau dviejų renginių Kupiškyje debiutante ir dėl to visai nesigailiu. Nors suvokimas, kad minios dalimi mieste vėl galėsiu pasijusti tik maždaug po metų, šiek tiek liūdina. Visuomet vengiau valstybinių švenčių minėjimų, nes nemėgstu, kai patriotizmas yra prikišamai nusaldinamas, o renginiai tampa
Audinga SATKŪNAITĖ Mano pažintis su Kupiškiu trunka beveik metus. Ar lengva gyventi mažame mieste, iš kurio nesi kilusi? Taip, nes tavęs nesieja jokie sentimentai ar prisiminimai, lengviau matyti ir kalbėti apie tai, ko galbūt nepasako „savi“. Kartu ir ne, kadangi jei nepažįsti Petrutės, kuri tau davė
Audinga SATKŪNAITĖ Sakoma, kad svetimo skausmo nebūna, bet ar įmanoma pajusti svetimą gėdą? Lietuvoje daug diskutuojama apie jaunimo pilietinio ir tautinio ugdymo svarbą, netgi kuriamos įvairios programos ir vizijos, kurios įrodytų, kad toks ugdymas yra įmanoma misija. Lapkritį Kupiškio kultūros centre buvo rodytas neseniai sukurtas filmas apie
Audinga SATKŪNAITĖ,žurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Greičiausiai Lietuvoje yra nemažai kaimų, kuriuose gyvenamas trobas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O, atrodo, viskas dar buvo taip neseniai – kaimas, kuriame virė gyvenimas, tokį šiandien širdį draskantį vaizdą turiu laimės prisiminti ir aš. Nemažai mano gyvenimo prabėgo kaime, kuriame veikė
Audinga SATKŪNAITĖ,žurnalistė Audinga SATKŪNAITĖ Ilgą laiką Kupiškis man siejosi su sovietine, gal kiek nostalgiją keliančia autobusų stotimi, kuri vis dar nepakeitė savo veido, tačiau kinta jos išraiška. Tą byloja nuo jos sienų byrantys trupiniai. Kad jie nepridarytų nemalonumų, kupiškėnus ir miesto svečius bandoma apsaugoti vis plačiau pastatą
