IŠ VAIKYSTAS KUPIŠKENCKAI
Skietas Manį do zėkį mamyta posiunta pas tatulį Vireliūnėnį pasiskolyt skieto1. Bobuta paskolino, ale pėrspėjo, kad nėščiau jį šėnaunai (saugodamas). Tėp ir dariau, tik kartais jo kėp lazdali aidamas pasrimdavau. Pamotįs unt vieškelio no vežimo nukritusių kuokštų šieno, su skietu, kėp su šokėm, jų numečiau griovin.