Nomeda SIMĖNIENĖ Antai porą savaičių nerimsta aistros Kupiškio techninio sporto padangėje. Pagal viską, tai dar ne pabaiga. Tęsinį greičiausiai turės vieno iš klubo vadovų pareiškimas policijai ištirti jo vardu suklastotą raštą. Gal ir dar daugiau kas išlįs. Atrodytų, laikraštis per daug dėmesio skiria tarpusavyje konfliktuojantiems sporto
Jurgita ŽIUKAITĖ Kaip pasakoje be galo – užkliuvo varčios ir vėl iš pradžios. Taip galima apibūdinti lyg mantrą nuolat kartojamą ir eskaluojamą emigrantų susigrąžinimo temą. Įvairiais lygmenimis ieškoma priemonių jiems prisivilioti, kaltų dėl jų išvykimo ir pan. Net prezidentė buvo susikvietusi savivaldybių merus ant kilimėlio, siekdama
Ramūnas ČIČELIS Rašytojas Ričardas Gavelis prieš daugiau nei penkiolika metų neprilygstamuose savo publicistikos straipsniuose rašė apie vieną labiausiai šių laikų Lietuvoje įsišaknijusią problemą – valdininkų klasę, kuri leidžia sau beveik viską ir uzurpuoja valdžią iš teisėtuose rinkimuose į Seimą išrinktų parlamentarų. Šiandien matydamas, kaip gyvename, R.
Ramūnas ČIČELIS Praėjusių metų pabaiga Lietuvos viešajame gyvenime buvo pažymėta aršių diskusijų dėl Vilniaus Lukiškių aikštės paminklinimo – dešinieji konservatoriai nenuilstamai propagavo idėją, kad ten reikia pastatyti Vytį, o liberalai ir kairieji gynė kalvos, skirtos pokario partizanams atminti, pasiūlymą. Kalbėta taip aštriai, aistringai ir daug, kad
Arijus KATAUSKAS Prieš keletą savaičių sulaukiau „Kupiškėnų minčių“ redaktorės skambučio su klausimu, ar galėčiau parašyti komentarą apie Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų. Prisipažinsiu, tik išgirdęs klausimą, iš tiesų pirmą kartą apie tai susimąsčiau: šiemet švenčiame valstybės atkūrimo 100-metį, o aš apie tai negalvoju… Turbūt kaip
Ada DVARIONAITĖ „Ne‚ pienė yra gaji piktžolė, stiprybę ima iš žemės, energiją iš saulės“, – sako Skapiškio teatralai. Ilgametis tarptautinis Skapiškyje vykstantis mėgėjų teatrų festivalis „Pienių vynas“ Lietuvos kultūros tarybos sprendimu šiemet negavo finansavimo, gal ir neįvyks. Tokia žinia jau paskelbta viešojoje erdvėje. Teatro žmonės, skapiškėnai, tikėtina, nusiminė,
Žiedūnė KIZNYTĖ Man visada yra skaudu, kai kažkas pasako frazę: ,,Tu pažiūrėk, visiškas kaimas
Rūta VAINIENĖ Gerai sakoma, kad įsėdus į valdišką limuziną, vaizdas pro jo langą visiškai pasikeičia. Patogiai įsitaisius galinėje sėdynėje, ne visiems, bet tikrai dažnam iš valdžios ima atrodyti, kad pasaulis turi būti sutvarkytas pagal juos. Gražus, rožinis, minkštas ir pūkuotas pasaulis pagal Ramūną arba Agnę, arba
Ramūnas ČIČELIS Šio komentaro pretekstas yra dvejopas: per kalėdines mišias Vilniuje, Pilaitės rajone statomoje bažnyčioje, kunigo Ričardo Doveikos kelis kartus pakartotas teiginys, kad Bažnyčia turi prisidėti prie pasaulietinės valstybės kūrimo, ir prieš Naujuosius metus beveik nepastebėti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio žodžiai, kad Lietuva šiais metais Popiežių
Rytas STASELIS Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, praeitą trečiadienį dalyvavęs LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pas Edmundą Jakilaitį, ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle godojo: „Vakar vakare, tiesioginėje laidoje „Dėmesio centre“, buvau verčiamas prisiimti atsakomybę už tai, ko per 27 m. nepadarė visi iki manęs dirbę žemės
Jurga BANIONIENĖ Lankydami rajono kaimus juose sutinkame visokių žmonių, išgirstame pačių įvairiausių jų gyvenimo istorijų. Vienos sugula į spaudos puslapius, o antros kartais tiesiog ir lieka neužrašytos. Patiems žmonėms prašant. Juk tikrai nykstančiame Lietuvos kaime dažnai po vieną savo mažuose nameliuose belikę jų gyventojai retai kam
Rytas STASELIS Neturiu didžių iliuzijų, kad iš užsienio importuojamų spaudos leidinių reikalai yra bent truputį aktualesni už Vilniaus bei Kauno, gal dar Klaipėdos aplinkkelių. Tačiau dėl kokių nors priežasčių jie gali tapti svarbūs indikatoriai, kaip chemijoje, tik labiau tinkantys mūsų politikų kvailumo, pareigūnų neatsakingumo lygiui parodyti. Taigi
Nomeda SIMĖNIENĖ Kartą girdėjau estų intelektualo Reino Raudo pasisakymą, kai jis taikliai lygino lietuvių ir estų tautas. Lietuviai, anot jo, yra teatrališka tauta ir dažniausiai vadovaujasi emocijomis. R. Raudas prisiminė Sąjūdžio suvažiavimą, kada salėje buvusius ir likusius prie televizijos ekranų lietuvius valdė emocijos. Stojomės, sėdomės, vėl
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Peržengus Naujųjų metų slenkstį norisi visiems linkėti tik gerų dalykų, pasidžiaugti sėkme, neieškoti niekur jokių kabliukų, pasaulį matyti gal šiek tiek per rožinius akinius. Tikėtis, kad viskas bus gerai. Viltingai nuteikia žmonių minios, gruodžio 30 dieną plūdusios į muzikinį spektaklį „Snieguolė“. Pastatymas tądien rodytas keturis
Nomeda SIMĖNIENĖ Praėjus kalendoriniams metams, esame linkę juos dar sykį iškedenti, prisiminti įvykius ir žmones, kurie vienaip ar kitaip įsirašė į istoriją. Tai nesudėtinga. Tereikia atsiversti „Kupiškėnų minčių“ laikraščių komplektą. Čia, kaip sąžiningai ir kruopščiai visus metus rašytame dienoraštyje, rasime visą mūsų visų kartu praleisto gyvenimo
Justas JASĖNAS Pavadinimą šventiniam Kalėdų pasikalbėjimui su artėliau esančiais padiktavo kaunietės bičiulės Aldonos Ruseckaitės romanas apie Vytautą Mačernį „Dūžtančios formos“. Jaunas, žavus, talentingas, kūryboje jautrus, skaudžiai ieškojęs sielai artimos atramos ir atsakymų į kamavusius, ramybės nedavusius egzistencinius klausimus, V. Mačernis labai anksti aplinkybių ar likimo buvo
