2026/03/06

HomeKultūraVėrinys (Page 56)

Vėrinys

Tarptautinės muziejų dienos išvakarėse šalies muziejininkai kasmet kviečia visuomenę ateiti į muziejus ir prasmingai panaktinėti – pamatyti čia saugomas vertybes, pasikalbėti, paliesti, patiems kai ką pasidaryti. Ada DVARIONAITĖ Ilgą gegužės 17 dienos pavakarę aktyvesni Kupiškio bendruomenės žmonės, iš atokesnių miestelių ir kaimų suvažiavę mokiniai, muziejininkų kolegos iš

[caption id="attachment_9949" align="alignright" width="474"] Apie leidinio gimimą papasakojo buvusi klubo prezidentė Filomena Marčiulionienė (kairėje) ir redaktorė Vida Žilinskienė.[/caption] Paukščiai savo ūgtelėjusius jauniklius stumteli iš lizdo, kad sutvirtėtų, išmoktų skraidyti. Žmogui irgi lemta palikti savo gimtinę, kad pasaulį pažintų. Pažinę kai kurie sugrįžta į savo gyvenimo pradžios

[caption id="attachment_9934" align="alignright" width="409"] Ričardui Barzdeniui regbininkai jubiliejinio gimtadienio proga padovanojo sportinę aprangą ir šmaikštaudami – šlepetes vietoje sportbačių.[/caption] Gegužės 11 dieną Kupiškio stadione surengtos veteranų regbio varžybos. Čia dalyvavo šios sporto šakos entuziastai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Panevėžio. Vienas varžybų organizatorių buvo kupiškėnas Ričardas

[caption id="attachment_9916" align="alignright" width="300"] Stasė Vogulienė su vaikais. Priekyje – proanūkis Matas, paskutinėje eilėje – anūkas Saulius.[/caption] Stasė Vogulienė užaugino devynis vaikus ir už šią savo tarnystę šalies Prezidentės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Ada DVARIONAITĖ Šiais metais šalies Prezidentė, artėjant Motinos dienai, į prezidentūrą sukvietė ir

[caption id="attachment_9897" align="alignright" width="448"] Alvydas Jonas Einoris pozuoja prie paties suręstos klėties kartu su šuneliu Abrozėliu.[/caption] Jau šeštus metus Alizavoje gyvenantį žadeikietį Alvydą Joną Einorį vietiniai žmonės pažįsta kaip elektriką, kuris visada vaikšto basomis. Pasikalbėjus su Alvydu Jonu paaiškėja, kad tiek gyvenimo būdas, tiek neatskleisti gabumai ir

[caption id="attachment_9893" align="alignright" width="300"] Gerda Jankevičiūtė viešėjo Panevėžyje. Žmonės, susirinkę paklausyti iš Kupiškio krašto kilusios poetės, nesigailėjo. Saviti posmai, skaitomi pačios autorės, sujaudino ne vieną.Autorės nuotrauka[/caption] Poetė, medikė, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, daug metų gyvenanti Klaipėdoje, yra gimusi Kupiškio krašte, Bajorų kaime. „Esu bajorietė ir

[caption id="attachment_9712" align="alignleft" width="401"] Scenoje svečiai (iš kairės) Antanas Šimkus, Česlovas Juršėnas. Ir toliau – Rita Baltušytė, Algimantas Jasaitis, Edvardas Kareiva.[/caption] Žinia apie rašytojo Juozo Baltušio išleistus dienoraščius jau pasklidusi Lietuvoje, nagrinėta radijo laidose, o paskutinį balandžio penktadienį Kupiškyje surengtas susitikimas su leidėjais, literatais, politikais. Išskirtinė

Palma Virbickienė (Valiukaitė) – Antašavoje gyvenanti ūkiška moteris. Ji laiminga, kad išsipildė vaikystės svajonė turėti ir savo gausią šeimą. Šiandien antašavietė džiaugiasi nemažu būriu vaikų ir anūkų. Jėgų kupina moteris tikino, kad penkis vaikus užauginti tikrai nebuvo sunku. Ir dabar sveikatos yra apsčiai, o po

„Dėkoju likimui, kad turėjau šaunų senelį su pasakomis ir tėvą, kuris išugdė meilę knygai“, – sakė žurnalistė, rašytoja ir vertėja Rita Bany-Užtupaitė, viešėjusi Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Viešnia buvo atvykusi pristatyti savo meilės ir juodojo humoro romano „Viskas įskaičiuota“. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Šaknys Miliūnų kaime Susitikimas su R. Bany-Užtupaite buvo ne

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė Kupiškyje pradėta balandžio 23 dienos pavakarę – skaityta poeto, eseisto ir literatūros kritiko Valdemaro Kukulo ir jo bičiulių kūryba. Poezijos mylėtojai susirinko kavinės „Upės kepyklėlė“ kiemelyje, nešini poezijos tomeliais, bendravimo su Valdu prisiminimais. „Upės kepyklėlės“ kiemelyje į Valdemarui Kukului skirtą renginį susirinko

Juozas Baltušis, Vietoje dienoraščio. 1970–1975, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019. Juozas Baltušis yra rašytojas, apie kurį kalbėti apibendrintai sudėtinga, o veikiausiai netgi neįmanoma. Viena vertus, tai – asmuo, kurio kūryba sovietiniais metais buvo mėgstama, vertinama, gausiai publikuojama. Pripažinimą autoriui pelnė 1957 m. pasirodžiusi pirma, o

Velykos! Tai ir visada žaliuojantis kadagys, anksčiausiai pavasarį atgimstanti blindė, sutvarkyti namai, apvalytas kūnas, pašventinta ugnis ir vanduo, rytą šokanti saulė, už balto stalo susėdę giminės, įvairiausiai išmarginti kiaušiniai. Ir didžioji viltis, kad tai saugos nuo visokių negandų, išvarys ligas. Ir kvietimas atsigręžti į tiesą,