Romane „Oderis“ paliečiamos globalios problemos: žmones iš darbo rinkos stumianti robotizacija, pabėgėlių migracija, demokratijos silpnėjimas, smurtas, nehumaniški medicininiai eksperimentai. Gilinamasi ir į filosofines temas, tokias kaip atmintis ar žmogaus vertės klausimas. Naujiena lietuvių literatūros lauke – rašytojas Dainius Vanagas šiemet debiutavo su distopiniu romanu „Oderis“. Knyga
Tautos atmintis [caption id="attachment_5909" align="alignleft" width="225"] Ramūnas ČičelisŽurnalistas, rašytojas[/caption] Šiemet minimas archeomitologės, senųjų indoeuropiečių civilizacijų, Europos kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejus. Ko šiandien galime mokytis iš garsiosios lietuvių mokslininkės, nuosekliu darbu pelniusios pasaulinį akademinį pripažinimą? Pirmiausia, požiūrio į istoriją, žvilgsnio novatoriškumo ir tradicijos dermės. Dabartiniais laikais, kai gyvename
Per LRT transliuotame Kovo 11-ajai skirtame šventiniame koncerte „Nepriklausomybės laikas“ iš Lietuvos Respublikos Seimo su kitais garsiais šalies atlikėjais skambėjo ir kupiškėnės Gabijos Puodžiūnaitės balsas. Muzikinį teatrą studijuojančiai merginai dainavimas – didelis malonumas, suteikiantis progą ne tik skleistis kūrybiškumui, bet ir padedantis labiau pažinti save
[caption id="attachment_18593" align="alignright" width="327"] Prie paminklo Motiejui Valančiui Nasrėnuose.[/caption] Niekada negali žinoti, kur gyvenimo vingiai nuneš. Kupiškėnė Eglė Ereminė mano, kad niekas nenutinka be reikalo, todėl kaip likimo dovaną priima tai, kad lygiai prieš dešimtmetį atsidūrė Žemaitijos krašte. Kaip sekėsi grynakraujei aukštaitei pritapti svetur? Ar daug metų
Šviesuliai [caption id="attachment_18701" align="alignright" width="300"] Jurgis Bielinis (1846–1918).[/caption] Jurgiui Bieliniui – 175 Ar kas uždegs vaškinę žvakę, Kai smėlio kauburį supils? Už sunkų kelią, baugią naktį Ar kas mus, knygnešius, atmins? Lietuvių tauta – vienintelė, turinti žodį „knygnešys“. Knygnešystė – autentiškas mūsų tėvynės reiškinys, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje, ir
[caption id="attachment_18642" align="alignright" width="405"] Gamtininką, gamtos fotografą ir vaikų rašytoją Selemoną Paltanavičių per virtualų susitikimą kalbino rašytoja Eglė Ramoškaitė.Autorės nuotrauka[/caption] Vasario 24 dieną per virtualią knygų šventę „Knygų savaitė“ namuose prie ekranų sugužėjo gamtininko, gamtos fotografo ir vaikų rašytojo Selemono Paltanavičiaus gerbėjai. Autorius ne tik atskleidė
[caption id="attachment_18423" align="alignleft" width="308"] Rankdarbius visuomet mėgusi Renata Jurėnienė dar didesnį kūrybinį įkvėpimą atrado susilaukusi dukrelės Sofijos.[/caption] Kupiškėnė Renata Jurėnienė savo kasdienybę sunkiai įsivaizduoja be rankdarbių. Šis pomėgis, atsiradęs dar vaikystės metais, moterį lydi iki šiol. Dar daugiau įkvėpimo kurti ji atrado gimus dukrai Sofijai. Duktė
[caption id="attachment_18575" align="alignright" width="228"] Paukščiai vyrauja ir Genios Vaičikauskienės kūryboje. Šiandien paukščiai dažniausiai pragysta keramikos darbuose.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo[/caption] Per pandemiją daugiau laiko praleidžiame namuose, tad ir pro langą dažniau pažvelgiame. O jei ten nuolat vyksta veiksmas – tai tik smagiau. Margais vaizdais ir garsais
[caption id="attachment_18504" align="alignright" width="300"] Vasario 22 dieną virtualioje knygų šventėje „Knygų savaitė“ per pokalbį „Vaiko ir knygos draugystė – kaip ją užmegzti ir puoselėti?“ profesinę ir asmeninę patirtį perteikė (iš kairės, viršuje) psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, dailininkė Sigutė Ach ir vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė kartu
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Trumpai apie autorių Jurgis Usinavičius, tikroji pavardė Napalys (kitur Napaleonas) Augulis, gimė Pimpičkų vienkiemyje, Skapiškio valsčiuje, Kupiškio rajone, valstiečių Alfonso Augulio ir Kazimieros Šoblinskaitės šeimoje, 1932 metų kovo 27 dieną. Buvo antras vaikas. 1939–1943 metais lankė Laičių ir Skapiškio pradžios mokyklas. Matė ir gerai prisimena
[caption id="attachment_18494" align="alignleft" width="732"] Sustabdytas kadras iš Vakarės Baliūnaitės vaizdo atviruko.[/caption] Šiandieninis pasaulis – tikrai ekranizuotas. O per pandemiją dar vienu ekranu tapo namų langai. Ar kas nors įdomaus pro tuos langus vyksta, vieno atsakymo nėra. Daug ką lemia ne tik oras, nuotaika, situacija, bet žmonių
[caption id="attachment_18407" align="alignleft" width="335"] Noras įgyti profesinės, gyvenimiškos patirties kupiškėną, gydytoją rezidentą Saulių Petrauską, atvedė į Šveicariją.Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo[/caption] Sunkios medicinos studijos dar laikomos prestižo reikalu, rinktis mediciną dažniausiai ryžtasi gabūs, motyvuoti jaunuoliai. Vienas jų – kupiškėnas Saulius Petrauskas. Pasirinkęs psichiatrijos specializaciją, šiandien jis
[caption id="attachment_18317" align="alignleft" width="323"] Kamilės Balaševičiūtės kasdienybė spalvinga kaip ir ji pati. Pašnekovė aktyviai savanoriauja, yra jaunoji žurnalistė, ugnies žonglierė, o ir namuose turi tiek piešinių, kad pasibaigus karantinui ketina surengti savo darbų parodą. Ir tai – tik dalelė išvardytų užsiėmimų, kurių pašnekovė kasdien imasi.[/caption] Kol
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Jau senokai, nuo 1971-ųjų, taigi penkiasdešimt metų, esu „nuotolinis“ kupiškėnas. Tikrai svarbūs man buvo stojamieji į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, to meto nuotykiai, kai su kitais bandančiais stoti į institutą teko gyventi metalinių lovų sausakimšai pristatytoje instituto sporto salėje buvusiuose vienuolyno rūmuose,
Sausio 13-osios trisdešimtmečiui Trisdešimt metų nuo tos lemtingos nepamirštamos nakties, kada įrodėme visam pasauliui savo tvirtybę nepaisant nieko – nei grasinimų, nei žudynių. Niekas negalėjo mūsų sustabdyti. Viskas prasidėjo tuomet, kai, būdamas jaunas mokytojas, surinkau būrelį savo mokyklos moksleivių, kurie kartu su tėvais ir keliais šimtais kupiškėnų
Atsivėrimai 2020 metų gruodžio vidurys. Antra koronaviruso banga prislėgė visą pasaulį, Lietuva – ne išimtis. Mano vaikai suprato, kad man, vienai gyvenant, gresia didelis pavojus. O dar priklausau rizikos grupei. Juokauti neliko laiko. Pasitarę nusprendė paslėpti mane nuo šios baisios ligos savo šeimoje, Noriūnų gyvenvietėje, Kupiškio rajone
