[caption id="attachment_13779" align="alignright" width="300"] Kas prieš gamtą eina neilgai gyvena.Piešinys iš Atlantos lituanistinės mokyklos[/caption] Patarlėse slypi didžiuliai išminties lobynai. Trumpais šmaikščiais posakiais pamokoma, perspėjama ar įvardijama tai, kas amžiams bėgant buvo protėvių pažinta ir perprasta. Pastebėjus, kad šiuolaikinė jaunoji karta nebemoka patarlių ir sunkiai įmena mįsles,
[caption id="attachment_13534" align="alignleft" width="351"] Dizainerė Jolanta Rimkutė – lokalios mados kūrėja. Jos ir kolegės Ievos Ševiakovaitės įkurtas prekių ženklas „LT identity“ gyvuoja daugiau nei penkiolika metų ir suvienija viso pasaulio lietuvius dėl vieno tikslo – tapatybės.[/caption] Kai visas pasaulis pamišęs dėl garsių prekių ženklų, vilnietė dizainerė
[caption id="attachment_13745" align="alignleft" width="361"] Irenai Čiurlienei kovo pabaigoje sukaks aštuoniasdešimt penkeri. Irena, daugiau nei keturiasdešimt metų dirbusi felčere Virbališkių apylinkėse, gimtadienio proga virbališkiečiams siunčia pačius gražiausius linkėjimus.Autorės nuotrauka[/caption] Mediko darbas nelengvas ir reikalaujantis pasiaukojimo. Tuo neabejoja ir Irena Čiurlienė, kuri daugiau nei keturiasdešimt metų rūpinosi Virbališkių
Ar tikrai dabartinė jaunoji karta stokoja kūrybiškumo? Nejaugi studijas baigusiam menininkui provincijoje pritapti neįmanoma? Kada mokiniai per pamokas jaučiasi gerai ir kaip juos įtraukti į kultūrinį gyvenimą? Į šiuos klausimus atsakė „Kūrybinių partnerysčių“ projekto agentė, Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) laikinoji direktorė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė. Vilė LEŠČINSKIENĖ Drąsa reikštis „Prioritetų
Taip apie Kovo 11-ąją sako Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Leonas Apšega. Ada DVARIONAITĖ Kartais nutinka stebuklų – taip kai kurie žmonės kalba apie sovietinės Lietuvos virsmą nepriklausoma šalimi prieš 30 metų. Kiti pastebi lemtingus atsitiktinumus, kurie viską keičia. Koronavirusas, mažulytis, nematomas žmogaus akimi, pakeitė gražiosios šventės planus,
„Paskalbosykim kupiškenckai“ Palmira KERŠULYTĖ Pasodink lėtuvį unt kėlmo, ir tai gyvins. Unt kumščio nusnausda bant kiek, kol do tumsiau, ir vėl kruta pirmutinis. Kalkozi po trisdešimt kapeikų govo užu darbadėnį ir po tris šimtus gramų grūdų, o pragyvano, neprapuolo. Sakytum, kad ir džiūsna katras, o jau stipryba,
Kupiškio seniūnijos ir parapijos Keršuliškių kaimas nutolęs 4 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Kupiškio ir 8 kilometrus į pietryčius nuo Antašavos, išsidėstęs prie Kupiškio ir Antašavos plento. Pro kaimą teka Airynės upelis (Didžprūdžio kairysis intakas). Gretimi kaimai yra Didžprūdėliai, Ąžuolytė, Intapas, Vizgiūnai, Mutkūnai, Žeguniai. 2003
[caption id="attachment_13357" align="alignright" width="368"] Prekybininkų Rabinovičių šeima. Apie 1938–1939 m.Juozo Karazijos nuotrauka. Kupiškio etnografijos muziejaus archyvas[/caption] „Jie gyveno šalia mūsų“ Vartant nuo laiko nublukusius mano prieš devyniolika metų užrašytus kupiškėnų prisiminimus apie mūsų mieste gyvenusius žydų bendruomenės narius, atsiskleidžia įdomūs dviejų tautų bendravimo ir buities ypatumai. Aušra JONUŠYTĖ Prekyba
[caption id="attachment_13658" align="alignright" width="317"] L. Tubelytė-Kriukelienė visą laisvą laiką skiria kūrybiniams ieškojimams.[/caption] Kupiškio etnografijos muziejuje eksponuojama skapiškėnės Laimos Tubelytės-Kriukelienės istorinių paveikslų paroda „Lietuvos istorijos fragmentai“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Tai pirmas menininkės prisistatymas kraštiečiams. Laima Tubelytė-Kriukelienė gimė 1959 m. Kupiškio rajone, Skapiškio seniūnijoje, Bajorų kaime. 1982
[caption id="attachment_13462" align="alignright" width="289"] Roberta Vanagaitė bandė tapti modeliu, tačiau pirmąkart modelių agentūrai ji pasirodė per jauna, o vėliau būtų priėmę su sąlyga, jei ji pasižadėtų sulieknėti. Išgirdusi tokį pasiūlymą, juodpėniškė su agentūra bendradarbiauti atsisakė. Anot pašnekovės, tarp modelių dar egzistuoja apimčių normos 90, 60
Salamiestis – Alizavos seniūnijos kaimas, parapijos centras. Iki Kupiškio nuo čia 12 kilometrų, o iki Vabalninko 10 kilometrų. Rytiniu šio kaimo pakraščiu teka Vijūnytė (Pyvesos dešinysis intakas), o vakariniu – Švento Jono upelis (irgi Pyvesos dešinysis intakas). Greta įsikūrę tokie kaimai: Berniūniškiai, Gumbeliai, Stuburai, Tuitai,
„Kitokie, bet savi“ Nors Europos Sąjungoje draudžiamas bet koks diskriminavimas dėl seksualinės orientacijos, ypatingai Rytų Europos šalyse netradicinės lytinės orientacijos asmenis visuomenė dar sunkiai priima. Dėl to nemažai žmonių homoseksualumą slepia, kad pritaptų aukštojoje mokykloje, darbe ar kitoje aplinkoje. Žinomi žmonės, išdrįsę viešai prisipažinti apie savo
[caption id="attachment_13542" align="alignright" width="403"] Kupiškyje viešėjo rašytoja Ineza Janonė.[/caption] Kupiškio viešojoje bibliotekoje kovo 4 dieną pristatyta Inezos Janonės kūrybos rinktinė „Dvigulė lova“. Ta proga susitikti su skaitytojais atvyko pati šios knygos autorė, lydima humanitarinių mokslų daktarės literatūrologės Almos Lapinskienės, leidyklos „Homo liber“ vadovo Viliaus Gužauskio, bardo
[caption id="attachment_13530" align="alignleft" width="300"] Kupiškio kultūros centre savo tapybos darbus pristatė televizijos laidų prodiuseris, muzikantas Saulius Urbonavičius-Samas.Kūrinių autorius susirinkusiam jaunimui daug pasakojo apie gyvenimo ir kūrybos laisvoje šalyje privalumus.Autorės nuotrauka[/caption] Kupiškio kultūros centre lankėsi televizijos laidų prodiuseris, legendinės grupės „BIX“ vokalistas ir gitaristas Saulius Urbonavičius-Samas. Pašėlusios
[caption id="attachment_13368" align="alignright" width="501"] Joną Trasykį gimtinės namuose Daršiškiuose globoja dukra Marija.Autorės nuotrauka[/caption] Taip sako Daršiškių kaime gyvenantis 88 metus einantis Jonas Trasykis. Ada DVARIONAITĖ „Kai nebėra su kuo pasikalbėti apie senus laikus, liūdnos mintys aplanko. Kai visi seni draugai ir pažįstami kapuose sugulę, pasijunti vienas likęs. Nes
[caption id="attachment_13522" align="alignleft" width="323"] Vytautas Laužikas dažnai atvažiuoja į Kovo 11 dienos renginius Kupiškyje.[/caption] Kovo 11-ąją minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. Per tą laikotarpį užaugo nauja piliečių karta. Visų jų likimai skirtingi. Kai kurie lietuviai išvyko į svečias šalis laimės ieškoti, įgyti žinių ar praktikos, kiti
