„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Gabrielė Žaidytė daugiau nei metus dirba didindama Lietuvos kultūros matomumą ir statydama kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Tarp jos užduočių – Lietuvos menininkų pristatymas, ryšių tarp kultūros institucijų mezgimas, bendrų projektų inicijavimas, kultūrinių
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Švedija lietuviams nėra tolima – mus sieja Baltijos jūra, panaši gamta ir net kai kurios tradicijos. Todėl vis dažniau smalsu pažvelgti, kaip švenčia mūsų kaimynai skandinavai. Pavyzdžiui, pavasario šventė Valpurgijos naktis Švedijoje atskleidžia, kaip bendruomenė gali susiburti dėl paprasto, bet simboliško dalyko
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Kupiškio rajone, Starkonių kaime, kur gimė dailininkas Kazys Šimonis, giminaičių iniciatyva pastatytas stogastulpis. Kupiškyje yra dailininko Kazio Šimonio vardu pavadintas parkas, gatvė. Ar to pakanka? Gal dailininko kūryba galėtų išsiskleisti įvairiomis formomis lauko galerijoje minėtame parke ar kitoje panašioje vietoje. Kas skatintų kupiškėnus
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Kazys Šimonis (1887–1978 m.) ryški Kupiškio krašto asmenybė, išaugusi vietinį mastelį ir tapusi nacionaline figūra. Akivaizdžiai pasiekęs aukštos kultūrinės raiškos lygį, dailininkas prisilietė ir prie pamatinių reikšmių. Menotyrininkų, etnologų ir net istorikų K. Šimonis atpažįstamas ir įvardijamas kaip sugebėjęs subtiliai fiksuoti autentišką
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Spektaklis „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ daug metų garsino Kupiškio kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vėliau kupiškėniškas vestuvių tradicijas scenoje atgaivino Kupiškio kultūros centro folkloro kolektyvas „Kupkėmis“. Kaip ši tradicija gyvuoja šiandien? Ar galėtų būti istorinis jos tęsinys ar bent senovinių vestuvių atminimo
Kovo 22 d. 16 val. Lietuvos vaikų ir moksleivių konkurso „Dainų dainelė“ TV ekranuose (per LRT PLIUS kanalą) išvysime net keturis Kupiškio meno mokyklos kolektyvus: solistus Vytautę Raukštaitę ir Žygimantą Brazdžių, merginų vokalinį duetą – Melitą Laučinavičiūtę ir Beatą Balnevičiūtę, merginų vokalinį ansamblį. Tai didelis žingsnis
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Praėjo metai, kai Kupiškio kultūros centrui pradėjo vadovauti direktorė Malvina. Per šį laiką reikėjo ne tik įsilieti į naują bendruomenę, bet ir perprasti didelės organizacijos veiklos ritmą, rūpintis renginiais, kolektyvais ir kultūriniu gyvenimu visame rajone. Apie pirmus metus Kupiškyje, Kultūros centro kasdienybę, bendruomenės
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Šiandienos geopolitinė situacija Europoje primena, kad valstybės saugumas priklauso ne tik nuo kariuomenės ar technologijų. Ne mažiau svarbus ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas, pilietinis sąmoningumas. Demokratinės valstybės stiprybė slypi informuotoje, atsakingoje ir vertybėmis grįstoje visuomenėje. Kokios šiandien kyla problemos informacinėje ir kultūrinėje erdvėje,
Kupiškio viešoji biblioteka užmezgė bendradarbiavimą su kolegomis iš kaimyninės Latvijos, Jekabpilio miesto bibliotekos. Jų atstovų sulaukta kovo 14 d. Pristatyta fotografijų paroda „ROTŌ“, kurios autorė, fotografė iš Jekabpilio Daiga Kalnina. Ją atlydėjo Sėlpilio tradicinės muzikos grupė „Krāce“, kurios narė yra ir D. Kalnina. Tai buvo puiki proga
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Apie tradiciją, kuri kiekvienoje kartoje įgyja naują formą. Jolanta RIMKUTĖ,kultūros projektų kuratorė Jubiliejinės datos turi gerą savybę – jos kviečia stabtelėti ir ramiau peržvelgti nueitą kelią. Tokia proga galime prisiminti žmones, bendruomenę, kūrėjus, kurie formavo ir saugojo kupiškėnų vestuvių tradiciją, ir kartu pagalvoti, kaip
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Kupiškio kraštą ir jo papročius „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ garsino ne tik visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Legendinis spektaklis, kurio premjera įvyko 1966 metais, gyvavo beveik tris dešimtmečius. Šiemet minime „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ 60 metų jubiliejų. Nors labiausiai žinomos režisieriaus Povilo Zulono
Kovo 6 dieną Kupiškio kultūros centro fojė atidaryta kupiškėno dailininko Lino Ūdro kūrybos paroda. Menininkas žinomas ir kaip vienos iš sunkiojo roko pradininkių Lietuvoje grupės „Kvadratas“ solo gitaristas. Tuo galėjo įsitikinti ir parodos atidarymo renginyje dalyvavę žmonės. L. Ūdras sugrojo keletą savo improvizacijų gitara ir liaudies
„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ Jei ne Balys Buračas, fotografas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, pedagogas, kupiškėnai kur kas mažiau žinotų apie savo praeitį. Jis kruopščiai užrašinėjo tautosaką, papročius, aprašė kalendorines ir šeimos šventes, vakarones, žaidimus. Išskirtinis dalykas, kad kupiškėnų senovė ne tik užrašyta, bet ir įamžinta nuotraukose. Kaip susiklostė
2026 metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (Kovo 11-osios) minėjimo renginiai Kupiškyje turės ypatingą akcentą, tai – Islandijos tema. Turbūt, nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų neįkainojamo Islandijos valstybės poelgio 1991 metais, kai to labiausiai reikėjo Lietuvai.Islandija pirma iš Vakarų valstybių drąsiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Šiemet istoriniam Islandijos poelgiui sukanka
Vasario 21 dieną Kupiškio muziejuje surengta Kupiškio rajono tautodailininkų ataskaitinė 2025 metų kūrybos darbų paroda. Į jos atidarymą pasigrožėti unikalia 20 tautodailininkų ir 6 meną kuriančių mėgėjų kūryba susirinko gana gausus būrys jų talento gerbėjų. Parodoje eksponuojama per 200 darbų. Jurga BANIONIENĖ Gyvas istorijos ir tradicijų liudijimas Visus
Vasario 19 dieną Kupiškio viešojoje bibliotekoje viešėjo Andrius Pulkauninkas, rašytojas, šiuolaikinio šokio choreografas, aktorius, režisierius. Per susitikimą su skaitytojais pristatytas naujas jo romanas „Jautrumo gravitacija“. Tai paskutinė trilogijos, kurią sudaro romanai „Miegantys ugnyje“, „Paskendęs turgus“, knyga. Taip pat autorius papasakojo apie save ir kūrybinį kelią. Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ Lemtingas
