Gražūs ir sveikai atrodantys plaukai daugeliui yra svarbi išvaizdos dalis, tačiau net ir reguliariai juos prižiūrint ne visada pavyksta pasiekti norimą rezultatą. Plaukai gali greitai riebaluotis, prarasti žvilgesį, lūžinėti, o galvos oda – sausėti ar pleiskanoti. Dažnai dėl tokių problemų kaltinamos netinkamos kosmetikos priemonės, nors nemažą įtaką gali turėti ir kasdieniai priežiūros įpročiai. Per karštas vanduo, neteisingai naudojamas šampūnas, šiurkštus šukavimas ar pernelyg intensyvus džiovinimas ilgainiui gali pabloginti plaukų būklę. Kokias klaidas žmonės daro dažniausiai ir kaip jų išvengti?
Per dažnas arba netinkamas plaukų plovimas
Viena dažniausių plaukų priežiūros klaidų – plovimo dažnumą pasirinkti pagal bendras taisykles, o ne individualius poreikius. Vieni žmonės plaukus plauna kasdien, kiti – vos kartą per savaitę, tačiau nėra vieno visiems tinkamo intervalo. Plovimo dažnumas priklauso nuo galvos odos riebumo, plaukų struktūros, fizinio aktyvumo ir naudojamų formavimo priemonių. Pavyzdžiui, greitai besiriebaluojančiai galvos odai gali reikėti dažnesnio plovimo, o sausiems ar garbanotiems plaukams paprastai pakanka retesnio.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į patį plovimo procesą. Šampūnas pirmiausia skirtas galvos odai ir plaukų šaknims valyti, todėl jį reikėtų švelniai įmasažuoti pirštų pagalvėlėmis. Stiprus odos trynimas nagais gali ją sudirginti, o intensyvus plaukų ilgio trynimas – padidinti jų vėlimąsi ir lūžinėjimo riziką. Plaunant pakanka leisti šampūno putoms nuskalauti plaukų ilgį, nebent ant jo susikaupė daug formavimo priemonių.
Dar viena klaida – nepakankamai kruopštus šampūno išskalavimas. Likę priemonės pėdsakai gali apsunkinti plaukus ir prisidėti prie galvos odos diskomforto. Todėl po plovimo verta skirti pakankamai laiko skalavimui drungnu vandeniu. Jeigu naudojama daug formavimo priemonių arba galvos oda itin riebi, kartais gali prireikti pakartotinio plovimo, tačiau tai nėra būtina kiekvieną kartą.
Plaukų plovimo įpročius naudinga koreguoti stebint jų būklę. Jei oda ima niežėti, atsiranda tempimo pojūtis arba plaukai tampa neįprastai sausi, verta įvertinti naudojamų priemonių sudėtį ir plovimo dažnumą. Tinkamai pasirinkta rutina padeda palaikyti švarią galvos odą, neapsunkinti plaukų ir sumažinti nereikalingą mechaninį jų pažeidimą.
Šampūno pasirinkimas neatsižvelgiant į galvos odos poreikius
Viena dažniausių plaukų priežiūros klaidų – šampūno pasirinkimas pagal reklamą, malonų kvapą ar patrauklią pakuotę, neįvertinus tikrosios galvos odos būklės. Nors daugelis priemonių žada suteikti plaukams žvilgesio, purumo ar švelnumo, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kaip jaučiasi galvos oda. Vieniems žmonėms ji greitai riebaluojasi, kiti susiduria su sausumu, jautrumu ar niežėjimu. Netinkamai parinktas šampūnas gali sustiprinti nemalonius pojūčius, todėl universali priemonė nebūtinai tiks visiems šeimos nariams.
Ypatingo dėmesio reikalauja pleiskanojanti galvos oda. Neretai manoma, kad pleiskanos atsiranda tik dėl odos sausumo, tačiau jų priežastys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, pleiskanojimas gali būti susijęs su seborėjiniu dermatitu, odos jautrumu ar netinkamų kosmetikos priemonių naudojimu. Todėl svarbu ne tik dažniau plauti plaukus, bet ir pasirinkti konkrečiai problemai pritaikytą šampūną. Naudinga palyginti skirtingų produktų sudėtį, veikliąsias medžiagas ir gamintojų pateikiamas naudojimo rekomendacijas.
Ieškantiems tinkamos priemonės gali būti naudingas platesnis šampūnų nuo pleiskanų pasirinkimas, kurį galima rasti „Moonmart“ elektroninėje parduotuvėje. Lyginant produktus verta atkreipti dėmesį ne vien į kainą, bet ir į jų paskirtį bei naudojimo būdą. Kai kurie šampūnai skirti reguliariai priežiūrai, o kiti naudojami tam tikrą laikotarpį pagal nurodytą schemą. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir nesitikėti, kad gausesnis priemonės kiekis ar dažnesnis plovimas savaime užtikrins geresnį rezultatą.
Taip pat reikėtų prisiminti, kad galvos odos ir pačių plaukų poreikiai gali skirtis. Pavyzdžiui, galvos oda gali būti riebi, o plaukų galiukai – išsausėję ir linkę lūžinėti. Tokiu atveju šampūną verta rinktis pagal galvos odos būklę, o plaukų ilgiui naudoti tinkamą kondicionierių. Jeigu pleiskanojimas nepraeina, atsiranda stiprus niežėjimas, paraudimas ar šašai, reikėtų kreiptis į dermatologą. Užsitęsusios galvos odos problemos ne visada išsprendžiamos vien pakeitus kasdienės priežiūros priemones.
Netinkamas kondicionieriaus ir kaukių naudojimas
Nors daugelis žmonių reguliariai naudoja šampūną, kondicionierius vis dar laikomas papildoma, ne visada būtina plaukų priežiūros priemone. Tačiau tinkamai parinktas kondicionierius padeda sumažinti plaukų vėlimąsi, palengvina šukavimą ir apsaugo nuo mechaninio pažeidimo. Viena dažniausių klaidų – visiškai atsisakyti kondicionieriaus baiminantis, kad jis apsunkins plaukus. Iš tiesų svarbu pasirinkti plaukų tipui tinkamą priemonę ir naudoti ją pagal gamintojo rekomendacijas.
Ne mažiau svarbu, kur kondicionierius tepamas. Dauguma įprastų kondicionierių skirti plaukų ilgiui ir galiukams, todėl jų nebūtina paskirstyti ant galvos odos. Ypač plonus ir greitai besiriebaluojančius plaukus per didelis priemonės kiekis gali apsunkinti, todėl jie greičiau praranda purumą. Kondicionierių geriausia paskirstyti per drėgnus plaukus, palaikyti nurodytą laiką ir kruopščiai išskalauti, nebent naudojama nenuplaunama priemonė.
Panašių klaidų pasitaiko ir naudojant plaukų kaukes. Tikintis greitesnio rezultato, jos kartais tepamos po kiekvieno plovimo arba laikomos gerokai ilgiau, nei rekomenduoja gamintojas. Tačiau intensyvesnė priežiūra ne visada reiškia geresnį poveikį. Dažnas sodrių, stipriai kondicionuojančių priemonių naudojimas kai kuriuos plaukus gali apsunkinti, o netinkamai parinkta kaukė gali nesuteikti norimo rezultato. Todėl svarbu įvertinti plaukų būklę ir laikytis produkto naudojimo instrukcijos.
Renkantis priežiūros priemones verta atsižvelgti ir į plaukų struktūrą bei jų pažeidimo laipsnį. Dažytiems, šviesintiems ar karščiu dažnai formuojamiems plaukams gali reikėti intensyvesnio kondicionavimo, o ploniems, nepažeistiems plaukams dažnai pakanka lengvesnės tekstūros produktų. Svarbiausia nepamiršti, kad net brangi kaukė negali visam laikui atkurti jau pažeisto plauko. Nuosekli, individualiems poreikiams pritaikyta priežiūra padeda sumažinti tolesnį pažeidimą ir išsaugoti tvarkingą plaukų išvaizdą.
Per karštas vanduo ir dažnas plaukų formavimas karščiu
Plaukų būklei įtakos turi ne tik naudojamos priežiūros priemonės, bet ir vandens temperatūra. Nors karštas dušas gali būti malonus, pernelyg karštas vanduo gali sausinti galvos odą ir sustiprinti jos jautrumą. Be to, dažnas plovimas karštu vandeniu gali prisidėti prie plaukų išsausėjimo, ypač jei jie jau pažeisti dažymo ar kitų cheminių procedūrų. Todėl plaukams plauti geriausia rinktis drungną vandenį, kuris padeda pašalinti nešvarumus ir nesukelia nereikalingo diskomforto.
Dar viena dažna klaida – kasdienis plaukų džiovintuvo, tiesintuvo ar garbanojimo žnyplių naudojimas aukštoje temperatūroje. Intensyvus karštis gali pažeisti išorinį plauko sluoksnį, todėl plaukai ilgainiui tampa šiurkštesni, praranda žvilgesį ir lengviau lūžinėja. Ypač jautrūs karščiui yra šviesinti, dažyti ir natūraliai sausi plaukai. Norint sumažinti pažeidimų riziką, verta riboti karštų formavimo prietaisų naudojimo dažnumą ir, kai įmanoma, rinktis žemesnę temperatūrą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą plaukų paruošimą prieš formavimą. Naudojant džiovintuvą, rekomenduojama jį laikyti atokiau nuo plaukų ir nuolat judinti, kad karštas oras nebūtų ilgai nukreiptas į vieną vietą. Prieš tiesinant ar garbanojant plaukai turi būti visiškai sausi, nebent naudojamas specialiai drėgniems plaukams pritaikytas prietaisas. Taip pat naudinga pasirinkti apsaugai nuo karščio skirtas priemones, kurios gali padėti sumažinti formavimo metu patiriamą žalą, nors visiškai jos nepašalina.
Norint išsaugoti sveikai atrodančius plaukus, nebūtina visiškai atsisakyti mėgstamų šukuosenų. Kartais pakanka pakeisti kelis įpročius: rečiau naudoti tiesintuvą, sumažinti džiovintuvo temperatūrą arba leisti plaukams iš dalies išdžiūti natūraliai. Vis dėlto nereikėtų ilgai laikyti drėgnų plaukų stipriai susuktų į rankšluostį ar eiti miegoti su šlapiais, stipriai surištais plaukais. Saikingas karščio naudojimas ir švelnus elgesys su plaukais padeda išvengti nereikalingo jų pažeidimo.
Šiurkštus šukavimas ir neatsargus plaukų džiovinimas
Kasdienis plaukų šukavimas atrodo paprastas įprotis, tačiau netinkamai atliekamas jis gali prisidėti prie plaukų lūžinėjimo ir galiukų skilinėjimo. Viena dažniausių klaidų – bandymas iššukuoti susivėlusius plaukus stipriai traukiant šepečiu nuo šaknų iki galiukų. Toks elgesys ypač kenkia ilgiems, sausiems ar chemiškai pažeistiems plaukams. Norint sumažinti mechaninį pažeidimą, šukavimą geriausia pradėti nuo galiukų ir palaipsniui kilti aukštyn, švelniai išpainiojant susidariusius mazgelius.
Svarbu pasirinkti ir tinkamas šukavimo priemones. Plačių dantukų šukos dažnai tinka susivėlusiems plaukams išpainioti, o minkštesni šepečiai gali būti patogesni kasdienei priežiūrai. Šlapi plaukai paprastai yra jautresni tempimui, todėl juos reikėtų šukuoti itin atsargiai. Vis dėlto garbanotiems plaukams šukavimas drėgnoje būklėje, naudojant kondicionierių, dažnai padeda lengviau išnarplioti sruogas ir išsaugoti jų formą. Taigi tinkamiausias būdas priklauso nuo plaukų struktūros.
Kita dažna klaida – intensyvus plaukų trynimas rankšluosčiu iškart po plovimo. Nors taip siekiama greičiau pašalinti drėgmę, stipri trintis gali pažeisti išorinį plauko sluoksnį ir paskatinti vėlimąsi. Geriau plaukus švelniai nuspausti minkštu rankšluosčiu ar medvilniniu audiniu, nesukant ir netrinant sruogų. Taip pašalinama dalis drėgmės, o plaukai mažiau veikiami mechaninio tempimo.
Plaukams gali pakenkti ir nuolat stipriai suveržiamos šukuosenos. Labai standžios uodegos, kasos ar kuodai ilgainiui gali silpninti plaukus dėl nuolatinio tempimo, o kai kuriais atvejais prisidėti prie jų slinkimo. Todėl verta dažniau keisti šukuosenas, naudoti švelnius plaukų aksesuarus ir vengti pernelyg stipraus suveržimo. Atsargesnis šukavimas, švelnus džiovinimas ir mažesnė mechaninė apkrova padeda išsaugoti plaukų vientisumą bei sumažinti jų lūžinėjimą.
Kada plaukų ir galvos odos problemos reikalauja specialisto dėmesio?
Nors daugelį plaukų priežiūros klaidų galima ištaisyti pakeitus kasdienius įpročius, kai kurios problemos gali rodyti sveikatos sutrikimus. Nuolatinis galvos odos niežėjimas, paraudimas, gausus pleiskanojimas ar skausmingi odos pakitimai neturėtų būti ignoruojami. Tokius simptomus gali sukelti seborėjinis dermatitas, žvynelinė, kontaktinė alergija ar kitos odos ligos. Jei pakeitus priežiūros priemones būklė negerėja arba simptomai stiprėja, verta kreiptis į dermatologą.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir plaukų slinkimui. Kasdien netekti tam tikro kiekio plaukų yra natūralu, tačiau staiga pastebėjus gerokai intensyvesnį slinkimą, atsiradusius išplikusius plotus ar ryškų plaukų retėjimą, svarbu išsiaiškinti priežastį. Plaukų slinkimas gali būti susijęs su paveldimumu, hormonų pokyčiais, geležies trūkumu, skydliaukės sutrikimais, persirgtomis ligomis ar ilgalaikiu stresu. Todėl vien šampūno pakeitimas ne visada padeda išspręsti problemą.
Nereikėtų savarankiškai eksperimentuoti su daugybe skirtingų kosmetikos priemonių, ypač jei galvos oda jau sudirgusi. Dažnas naujų produktų keitimas gali apsunkinti dirginimo priežasties nustatymą. Jeigu naudojant šampūną, kaukę ar kitą priemonę atsiranda deginimas, stiprus niežėjimas ar bėrimas, jos naudojimą reikėtų nutraukti. Gydytojas gali įvertinti galvos odos būklę ir prireikus rekomenduoti tinkamą gydymą ar papildomus tyrimus.
Svarbiausia prisiminti, kad sveikai atrodančių plaukų priežiūra prasideda nuo paprastų, nuoseklių įpročių. Tinkamas plovimo dažnumas, individualiai parinktos priemonės, saikingas karščio naudojimas ir švelnus šukavimas gali padėti sumažinti plaukų pažeidimus. Tačiau užsitęsusios galvos odos problemos ar neįprastas plaukų slinkimas reikalauja daugiau nei kosmetinės priežiūros. Laiku kreipiantis į specialistą galima tiksliau nustatyti simptomų priežastį ir pasirinkti veiksmingą sprendimą.
„Setupad“ inf. ir nuotauka
Užs. Nr.827