„Kupiškėnų mintys“ direktorė-redaktorė
Mieli skaitytojai,
spalio 22-ąją „Kupiškėnų mintims“ sukanka 80 metų. Laikraščio amžių galime skaičiuoti išleistais numeriais, puslapiais, pasikeitusiais pavadinimais. Tačiau minint šią sukaktį labiausiai norisi kalbėti apie žmones. Tuos, kurie laikraštį kūrė, ir Jus, kurie jį skaitėte ir skaitote. Be Jūsų nebūtų ir rajono laikraščio.
Laikraštis gyvas tol, kol jo laukiama. Kai užsukate pratęsti prenumeratos, paskambinate pasiūlyti temos, pasidžiaugiate straipsniu ar pasakote, su kuo nesutinkate, jaučiame, kad laikraščio redakcijos darbas reikalingas. Kartais iš trumpo pokalbio gimsta publikacija, o iš paprasto klausimo – tema, rūpinti daugeliui. Jūs padedate mums pamatyti tai, pro ką galbūt būtume praėję.
Nacionalinės žiniasklaidos akiratyje Kupiškis dažniausiai atsiduria dėl išskirtinio įvykio. O vietos laikraštis savo krašto gyvenimą seka kasdien. Mums svarbūs ir rajono Savivaldybės sprendimai, ir mažo kaimo rūpesčiai, ir žmogus, kurio darbai galbūt niekada nepateks į didžiųjų televizijų ar naujienų portalų akiratį. Čia galime išsamiai kalbėti apie tai, kas Jums rūpi, klausti, ieškoti atsakymų ir prie temos sugrįžti. Iš šių pasakojimų ilgainiui susidėlioja Kupiškio krašto istorija – su vardais, veidais ir išgyvenimais, kuriuos lengva pamiršti, jeigu niekas jų neužrašo.
Šventiniame numeryje trumpai apžvelgiame laikraščio istoriją ir pristatome dabartines jo darbuotojas. Jų pavardes matote laikraščio puslapiuose, šį kartą kviečiame artimiau susipažinti su jomis pačiomis. Vienos kalbina žmones ir rašo, kitos rūpinasi tekstų kalba, puslapių išdėstymu, reklama ir prenumerata. Kiekvienas numeris gimsta iš bendro darbo, kuriame netrūksta nei skubos, nei diskusijų, nei juoko.
Kūrybinės laikraščio redakcijos komandos kaita labai maža. Daug metų kartu dirbdamos pažįstame viena kitos braižą, stipriuosius bruožus, kartais mintį suprantame dar nebaigus sakinio. Per tuos metus užsimezgė tvirti ryšiai su pašnekovais ir skaitytojais. Tai padeda krašto gyvenimą matyti nuosekliai: prisiminti, nuo ko prasidėjo šiandien aptariami darbai, sugrįžti prie žmonių ir jų istorijų, pastebėti pokyčius. Esu dėkinga kolegėms už kasdienį darbą ir atsakomybę, kuri netelpa į jokį pareigybės aprašymą. Už rūpinimąsi žmogumi ir tekstu, už gebėjimą susitelkti, kai iki numerio išleidimo lieka visai nedaug laiko.
Per aštuonis dešimtmečius keitėsi laikraščio rengimo būdai, jo išvaizda, skaitymo įpročiai. Šiandien su Jumis susitinkame ir popieriniuose puslapiuose, ir internete. Pokyčiai tęsis, reikės ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti laikraštį gyvą ir reikalingą. Juos priimdami galvojame apie Jus – kad ir toliau galėtumėte skaityti apie savo kraštą, rasti patikimą informaciją ir išgirsti skirtingas nuomones.
Šios sukakties proga dėkoju buvusiems ir dabartiniams darbuotojams, autoriams, bendradarbiams, laikraščio bičiuliams. Labiausiai – Jums, skaitytojai. Už ištikimybę, atvirumą, gerą žodį ir pastabas, kurios neleidžia užsisėdėti. Už tai, kad prenumeruojate, skaitote, dalijatės laikraščiu ir patikite mums savo istorijas.
Norime ir toliau būti laikraščiu, kuriame atpažįstate savo kraštą, sutinkate pažįstamus žmones, sužinote ką nors naujo ir randate apie ką pasikalbėti. Tikiuosi, kad dar ilgai turėsime ką vieni kitiems papasakoti.