Gvildendami skolų už būstą ir komunalinius patarnavimus temą, kalbėjomės su šias paslaugas teikiančių įmonių atstovais, socialiniais darbuotojais.
Kokia skolų įtaka žmogaus emocinei sveikatai, kodėl ne visi geba sėkmingai valdyti savo finansus, koks visuomenės požiūris į prasiskolinusius, skurdą patiriančius žmones, aptarėme ir su psichologe Valija Šap.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Kokios gali būti finansų valdymo sunkumų priežastys?
Dauguma žmonių norėtų gyventi finansinio saugumo ir stabilumo sąlygomis, bet norėti ir sugebėti – ne tas pats. Pastaraisiais metais dažniau kalbame apie visuomenės finansinį raštingumą. Finansinis raštingumas – tai gebėjimas suprasti, planuoti ir atsakingai valdyti savo pinigus, priimti pagrįstus finansinius sprendimus kasdieniame gyvenime.
Žmonių požiūris į finansus ir elgsena juos tvarkant gali kardinaliai skirtis. Vieni reguliariai stebi finansinę savo padėtį, planuoja išlaidas ir jas derina su poreikiais, kalbasi su šeima apie finansinę situaciją ir tolimesnes planuojamas išlaidas. Tada finansiniai klausimai nekelia didelio streso ar grėsmės.
Tačiau yra žmonių, kurie vengia apmokėti sąskaitas ar padengti skolas, netikrina banko sąskaitos likučio, vis nukelia finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tai tarsi bandymas pasislėpti nuo finansinės realybės, nes ji nemaloni, kelianti stresą ir nesaugumo jausmą. Šie žmonės nuolat pagalvoja apie finansinį nepriteklių, apie tai, kaip ateityje gali tekti spręsti problemas, bet pats sprendimų planavimas ir įgyvendinimas jiems gali būti tiesiog neįveikiamai sunkus.
Kartais šeimos nariai slepia vieni nuo kitų susidariusią finansinę padėtį manydami, kad kažkokiu būdu sudėtinga situacija išsispręs, taip bus išvengta tarpusavio konfliktų. Taigi, nesprendžiamos finansinės problemos ne tik lemia stresą, nesaugumą, bet ir turi neigiamos įtakos tarpasmeniniams santykiams.
Plačiau skaitykite spalio 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF