Kupiškio kraštas gali didžiuotis jaunuoju drabužių dizaineriu Almantu Kunsku.
Iš Šiaudinių kaimo kilęs, Subačiaus gimnaziją baigęs jaunuolis įgyvendino mokykliniais metais brandintą svajonę studijuoti Vilniaus dailės akademijoje aprangos meną. Jo žvilgsnis į madą savitas, gilus, tarsi pasakojimas apie žmogišką prigimtį, egzistencinius ir kultūrinius dalykus.
Baigiant studijas A. Kunsko sukurta drabužių kolekcija „Gyvenimas kaip kaleidoskopas“ ryški, spalvinga, atspindinti Z kartos, gimusios po interneto atsiradimo, jauseną.
„Out Of Blue“ (liet. „Kaip iš giedro dangaus“) – dar vienas ryškus jaunojo dizainerio pareiškimas. Tai vyriškų marškinių kolekcija, bylojanti apie vyrišką tapatybę, būdą kalbėti apie savo išgyvenimus. Paskutinis ryškus kūrybinis proveržis drabužių kolekcija „Baltica“, kviečianti pažinti Baltijos jūros regiono šalis per kultūrą, per šiam regionui būdingus šimtamečius raštus.
Tad šia proga ir pasikalbėjome su jos autoriumi.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Esate gana produktyvus kūrėjas. Jūsų kolekcijos susijusios su studijų etapais, dalyvavimu įvairiuose projektuose. Į mados pasaulį įsiveržėte energingai, spalvingai, buvote pastebėtas kitų menininkų, atlikėjų. Ko Jus išmokė šie kūrybos etapai? Kas įkvepia kūrybai?
Kažkada kalbėdamasis su kino režisieriumi Rinaldu Tomaševičiumi, kurio filme „-15“ dirbau kostiumų dailininku, išgirdau frazę, kuri tiksliai apibūdina kūrėjo gyvenimą: „Turi nuolat bandyti, būti visur. Arba tu esi, arba tavęs nėra.“ Ši mintis man iki šiol labai artima.
Vis dar kartais įsivaizduojama, kad menininko gyvenimas ramus, laisvas ir bohemiškas. Iš tikrųjų šiandien kūrėjas turi būti beprotiškai disciplinuotas. Antraip tiesiog nepasieksi rezultatų, neįgyvendinsi projektų ir, svarbiausia, nepasieksi savo auditorijos.
Ir bakalauro, ir magistrantūros studijos išmokė disciplinos, atsakomybės ir pagarbos savo paties kūrybai. Supratau ir tai, kad neužtenka vien sukurti gerą darbą, turi mokėti apie jį kalbėti, jį pristatyti ir paaiškinti, kodėl jis atsirado. Lietuvoje mada domisi palyginti nedidelė visuomenės dalis, todėl komunikacija kūrėjui ypač svarbi. Tai dar viena svarbi pamoka, kurią išsinešiau iš studijų.
O pati kūryba dažnai ateina iš mano gyvenimo. Mane įkvepia asmeninės patirtys, žmonės, aplinkos stebėjimas ir, žinoma, kelionės. Naujausia kolekcija „Baltica“ irgi gimė keliaujant po Šiaurės ir Baltijos jūros regiono šalis. Kelionių metu vis stipriau jutau mintį, kad jūra mus ne atskiria, o, priešingai, sujungia. Pradėjau pastebėti, kiek daug bendrų ženklų, spalvų, raštų ir kultūrinių sąsajų turi aplink Baltijos jūrą gyvenančios tautos. Man tai pasirodė įdomi ir dar neišsemta tema, todėl nusprendžiau ją tyrinėti per madą.
Almantai, Jus kalbinome mokykliniais ir studijų metais. Dabar baigtos ir magistrantūros studijos. Kuo šiandien užsiimate, kas toliau? Ar lieka laiko laisvalaikiui, kelionėms?
Nors studijos baigtos, nuo akademinės aplinkos labai nenutolau. Greta mados dizaino savo kūrybines žinias ir gebėjimus pritaikau dirbdamas komunikacijos srityje Vilniaus universitete. Tai irgi darbas, kuriame kūrybos reikia kiekvieną dieną, turi nuolat galvoti, ieškoti naujų sprendimų ir dažnai būti bent vienu ar dviem žingsniais priekyje.
Tai žaviausias šio darbo dalykas. Nemėgstu stovėti vietoje, man svarbus nuolatinis tobulėjimas, galimybė pažinti, išbandyti ir atrasti kažką naujo. Tikriausiai tai susiję ir su mano charakteriu, nes iš prigimties esu smalsus žmogus.
O didžiausias mano hobis neabejotinai yra kelionės. Jau aplankiau nemažai Europos šalių, teko pabuvoti ir už Europos ribų. Kelionės nėra tik poilsis. Jos padeda plėsti akiratį, pažinti skirtingas kultūras, žmones ir jų gyvenimo būdą. Jei kažkur nuvykstu, visada noriu tyrinėti, aplankyti muziejus, parodas, pamatyti architektūrą, tiesiog vaikščioti mieste ir stebėti jo gyvenimą. Nesu toks žmogus, kuris galėtų visą savaitę ramiai gulėti prie viešbučio baseino. Greičiausiai antrą dieną pradėčiau galvoti, ką dar galiu pamatyti.
Kelionių atsiranda ir dėl darbo, tenka vykti į komandiruotes, megzti naujus kontaktus, pristatyti ir reprezentuoti Vilniaus universitetą. Tad kartais darbas, kūryba ir mano pomėgiai natūraliai susijungia.
O jei savaitgalį lieku Vilniuje, vienas mėgstamiausių užsiėmimų – sėsti ant dviračio ir tiesiog važinėti po miestą. Gyvendami kažkur ilgiau, dažnai pradedame svajoti apie tolimas šalis ir ieškoti naujų vietų svetur, nors visai šalia mūsų dar lieka daugybė neatrastų dalykų. Vilniuje gyvenu septynerius metus, bet ir dabar vis randu gatvių, kiemų ar vietų, kuriose anksčiau nebuvau.
Įdomu būtų išgirsti daugiau apie naują Jūsų drabužių kolekciją. Gal turite minčių ar planų savo darbus pademonstruoti ir kupiškėnams?
Kalbėdamas apie „Baltica“, pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo, kad pati kolekcijos idėja buvo įvertinta profesionalų. Lietuvos kultūros taryba patikėjo šiuo projektu ir skyrė man stipendiją kolekcijai įgyvendinti.
Jaunam kūrėjui toks pasitikėjimas labai svarbus, tai ne tik finansinė pagalba, bet ir ženklas, kad tavo pasirinkta kryptis verta tolesnės plėtros.
Džiaugiuosi ir tuo, kad „Baltica“ pradėjo keliauti už Lietuvos ribų. Lenkijoje vykusiame didžiuliame mados dizainerių konkurse „OFF Fashion“ iš daugiau kaip šimto dalyvavusių dizainerių patekau tarp 20 geriausiųjų ir kolekciją pristačiau konkurso finale. Tai dar vienas reikšmingas įvertinimas ir kartu galimybė pamatyti savo darbus visiškai kitoje aplinkoje ir auditorijoje.
Kelionė tuo nesibaigia, kolekciją planuoju pristatyti ir Latvijoje, Estijoje. Artimiausias pasirodymas laukia Vilniuje, Vilniaus tvarios mados savaitės metu, „Baltica“ bus pristatyta ant Vilniaus rotušės laiptų.
Kad ir kur būčiau ar kur keliautų mano darbai, gimtasis kraštas visada bus svarbus. Kai grįžtu, kartais apima savotiška vidinė ramybė, suvokimas, kad esi ten, iš kur viskas ir prasidėjo.
Jei atsirastų galimybė „Baltica“ pristatyti Kupiškyje, labai norėčiau tai padaryti. Man būtų prasminga parodyti savo kūrybą žmonėms iš krašto, iš kurio pats išėjau į studijas ir platesnį kūrybos pasaulį. Galbūt tam tiesiog reikia tinkamos progos, o aš jai būčiau atviras.
Ervino Dikinio nuotaukos