2025/02/20

 

EKSPERTAI SIŪLYMUS DĖL ANTROSIOS PENSIJŲ PAKOPOS PERTVARKOS VERTINA NEVIENAREIKŠMIŠKAI

Asociatyvi Renatos Malinauskienės nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pristačius siūlymus antros pensijų pakopos kaupimo pertvarkai, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis juose pasigenda prastėjančios šalies demografinės padėties ir gyventojų pensijos kokybės vertinimo.

„Niekas negalvoja, kokią pensiją žmogus gaus su šitais siūlymais – galvojama tik kaip padalinti pinigus, skirtus pensijai jos nesulaukus. Labiausiai kas nuvilia, tai kad visiškai ignoruojama demografija. Atrodo, kad ministrė nori, kad žmonės ir toliau būtų priklausomi tik nuo „Sodros“, – Eltai ketvirtadienį teigė T. Gudaitis.

LIPFA vadovas taip pat pasigedo skaičiais paremtos planuojamų pokyčių analizės. Jo teigimu, dėl to sudėtinga pilnai įvertinti ministerijos teikiamus siūlymus.

„Siūlomi pokyčiai atrodo gana kardinalūs ir jie yra iš esmės nuviliantys dėl to, kad nėra kol kas jokiais skaičiais jie paremti, o yra tik pateikiama ministrės nuomonė. (…) Iš to pristatymo tikrai nėra aišku, kiek žmogaus galės susigrąžinti nuo sumokėtų įmokų. Kol kas pristatymas be skaičių, tai vertinti tikrai sudėtinga“, – aiškino T. Gudaitis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
LIPFA nuotr.

LLRI: ministerija siekia sistemą padaryti patrauklesne

Tuo metu Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) ekspertė Elena Leontjeva teigia, kad siūlymu automatinį gyventojų įtraukimą keisti pakvietimu, įvedant ankstesnę anuitetų tvarką, ministerija siekia padaryti sistemą patrauklesne, atsisakant gyventojus labiausiai erzinusio dalyko. Ar tai duos rezultatų, ekspertė kol kas vertinti nesiryžta.

„Kiek pensijų sistemą paveiks siūlymas lanksčiau stabdyti kaupimą antroje pensijų pakopoje, o taip pat nutraukti kaupimą dėl konkrečių iš anksto patvirtintų priežasčių, arba vieną kartą atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, kol kas anksti įvertinti. Ministerija tikisi, kad tai padidins kaupimo patrauklumą, tačiau nebus labai plačiai naudojama“, – Eltai teigė E. Leontjeva.

Jos teigimu, pagirtina, kad pasiūlymuose atsižvelgiama ne tik į norinčius sustabdyti kaupimą, bet ir norinčius toliau kaupti. Ekspertė teigiamai vertina ir siūlymą keisti valstybės 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) įnašą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

„Jeigu žmonėms bus sudarytos palankios sąlygos kaupti žymiai daugiau už minimalią 3 proc. įmoką, laikui bėgant išnyks ir pagrindinė nepasitenkinimo pensijų kaupimu priežastis – mažos įmokos generuoja mažas sukauptas pensijas“, – pabrėžė ekspertė.

E. Leontjeva taip pat atkreipė dėmesį, kad ministerija nesiūlo steigti valstybinio pensijų fondo, kaip kad kiek anksčiau siūlė Lietuvos bankas (LB).

„Naštų mūsų valstybė turi pakankamai ir be to. Tai leis užtikrinti sąžiningą rinkos sąntykiais grįstą konkurenciją pensijų kaupimo sistemoje“, – tikino ekspertė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė Elena Leontjeva.
Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotrauka

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. 

Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.

Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. 

Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia GPM lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.

Dominykas Datkūnas (ELTA)

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama

Dalintis
Komentarų nėra

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video