Visi, kurie domisi Kupiškio istorija, yra girdėję apie Apšegos salę, buvusią Vilniaus gatvėje.Ten vykdavo vaidinimai, šokiai ir rodytas kinas. Tas pastatas iki šių dienų neišliko. Maždaug toje vietoje dabar pastatytas naujas daugiabutis namas.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Prisiminimų nuotrupos
Informacijos sklaida šiais laikais žaibiška, tik spėk viską sužinoti, sužiūrėti, atsijoti, kas tikra, o kas gal ir ne. Prieškario metais žmonės irgi galėjo nesunkiai sužinoti, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, jei užsukdavo į kiną, kuris buvo ne tik grynai meninės kultūros reiškinys, bet atliko ir visuomenės informavimo, švietimo funkciją.
Autorės nuotrauka
Apie Apšegos salę pakalbinta tų laikų liudininkė, kupiškėnė mokytoja Vanda Jokantienė, sakė, kad daug ko nebepamena, bet kai kurie prisiminimai atmintyje išliko iki šiol. Toje salėje matyti kino filmai jai pirmiausia siejasi su tuo metu populiaria amerikiečių aktore Širle Templ (Shirley Temple). Ji išgarsėjo savo vaidmenimis, kai buvo vaikas. Tikra šventė buvo pasižiūrėti filmą, kur ta aktorė vaidina. Smagu būdavo matyti ekrane savo bendraamžę.
„Mano tėvelis pažinojo Joną Apšegą. Jiedu buvo draugai. J. Apšega lankydavosi mūsų namuose. Albume kažkur dar turėtų būti jo nuotrauka. Aš tą žmogų pamenu tik vaiko akimis. Bet manau, kad jis buvo geras žmogus. Kaip jo likimas susiklostė nacionalizavus kino salę, nežinau. Vėliau šio žmogaus daugiau neteko matyti. (Gaila, kad tos nuotraukos nepavyko atrasti iki straipsnio pasirodymo spaudoje – aut. past.)
Mūsų penkių asmenų šeima į kiną eidavo kiekvieną savaitę žiūrėti naujo filmo. Sėdėdavome balkone. Ten turėjome savo nuolatines vietas. Mus įleisdavo nemokamai.
Labai mėgau nuotykių filmus. Baisu būdavo, kai ekrane rodė važiuojantį traukinį, atrodė, kad jis užlėks ant mūsų“, – prisiminė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad kino lankymas ir ėjimas pasižiūrėti kareivių pasirodymų su arkliais kareivinėse, kai jie šokinėdavo per kliūtis, anuomet buvo didžiausios kultūrinės pramogos.
V. Jokantienė prisiminė ir Apšegos salės bilietų kontrolierių Edvardą Žiūką. Pasak jos, šis žmogus turėjo Mazepos pravardę ir norintiems prasmukti į kiną be bilieto sakydavo: „Biez bilietą negaliu.“
Plačiau skaitykite spalio 18 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotrauka
Rolandas | 2024-10-21
|
Pirma ir paskutinė. Nauja atidarytu kas nors kur nors kino salę tai kas eitų ? Pijokėliai
Buvusi Garnyte | 2024-10-21
|
O aš atsimenu kaip ejom į kiną pas žiuką,nes mūsų namas buvo beveik priešais
Dar menu | 2024-10-21
|
Nuotraukoje matome jau perstatyta pastatą, pritaikyta gyventi žmonėms , jame buvo įrengta keletas butų kuriuose gyveno gal keturios, ar daugiau šeimų, mes vaikai eidavome žiūrėti kiną dar į senąja Apšegos salę, o paskui pastatė kino teatrą „, Taika“ , miesteliui tai buvo didelis įvykis , plačiaformatis ekranas ir pirmasis filmas , kaip atsimenu buvo „Tvirtovė ant ratų“
Algis | 2024-10-21
|
Perdarytas pastatas į butus apie 1962m.buvo dvylika butų ir trys įstaigos kieme dar buvo moto klubas ir gražus sodas
Anonimas | 2024-10-20
|
Nacionalizavus Apšegos salės pastatą, jie pabėgo iš Kupiškio ir apsigyveno Kaune. Mano tėvai, kai nuvažiuodavo į Kauną, visada susitikdavo, nes Bronius Jono sūnus draugavo su mano tėte. Kur dirbo Bronius Apšega nežinau, o jo žmona dirbo juvelyrinėje parduotuvėje visai šalia dabartinio Kauno dramos teatro. Jų duktė buvo ištekėjusi už Samuolio (rašytojo Samulevičiaus giminaičio) ir dirbo Čiurlionio dailės muziejuje menotyrininke.. Dabar visi jau mirę ir palaidoti Romainių kapinėse. Vidmantas Krapavickas