Paskutiniam vasaros mėnesiui perkopus per antrąją pusę, norisi likusias dienas praleisti įspūdingai. Nusprendžiau patyrinėti kaimyninę Lenkiją, todėl kartu su kupiškėnu Žilvinu Slabada visą savaitę praleidau ten. Mūsų kelionė šiek tiek skyrėsi nuo įprastų išvykų – keliavome autostopu.
Netradicinis keliavimo būdas
Šis keliavimo būdas tarp jaunimo, o ypač studentų, yra itin paplitęs. Jei keliauji ne vienas ir kuprinėje turi dujų balionėlį, nėra jokios baimės. Be to, taip keliauti yra išties smagu, nes kelyje bendrauji su daugybe skirtingų žmonių, ir niekuomet negali žinoti, kokie nuotykiai tavęs laukia.
Nustebino lenkų gerumas
Štai, pirmąją mašiną, kuri mums sustojo prie pat Panevėžio, vairavo vyrukas iš Lenkijos. Prieš pradėdami keliauti, mes juokavome, jog būtų smagu, jei sustotų lenkas ir nuvežtų mus tiesiai į Varšuvą. Tačiau iš tiesų nesitikėjome, kad mūsų žodžiams lemta išsipildyti.
Šis furgono vairuotojas, gabenantis maisto prekes iš Suomijos į Lenkiją, turėjo važiuoti į nedidelį miestą, esantį apie šimtą kilometrų nuo Varšuvos, tačiau jis pasisiūlė nuvežti mus tiesiai į sostinę. Ar daug lietuvių būtų dėl nepažįstamų žmonių sukę du šimtus kilometrų į šalį, kad nuvežtų juos ten, kur reikia?
Gal į Suomiją?
Tas pats vaikinas mums pasiūlė kartu su juo grįžti atgal į Lietuvą, kadangi, pasak jo, toks ilgas atstumas yra įveikiamas greičiau, kai smagiai bendrauji su pakeleiviais. Beje, jis netgi kalbino kartu su juo nemokamai nuvažuoti į Suomiją ir davė savo telefono numerį, jei kada tai sumanytume padaryti.
Tiesa, dar nepaminėjau, jog pasisvečiavome ir jo nuostabiuose namuose, kur mus svetingai priėmė.
Visi mūsų per savaitę sutikti vairuotojai buvo lenkai, išskyrus vieną vokietį ir porelę prancūzų. Mums sustoję visuomet paveždavo toliau, nei jiems patiems reikia važiuoti, ir stengdavosi išleisti gale miesto, kad būtų patogiau toliau keliauti. Tiesa, o ir ilgai laukti, kada sustos mašina, tikrai netekdavo.
Iš viso per savaitę autostopu nuvažiavome apie tūkstantį kilometrų, sutikome daug nuostabių žmonių ir kardinaliai pakeitėme savo nuomonę apie kaimynus lenkus – jie draugiški ir nuoširdūs žmonės.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Sonata MOGYLAITĖ