Jei šiandien eičiau į Kupiškio valdžios rinkimus, tikrai nesunkiai per penkias minutes suregzčiau idealią rinkimų programą. Pažadėčiau greideriu palyginti žvyrkelius, išasfaltuoti vieną kitą akligatvį, perkloti šaligatvio plyteles ir nupjauti senus medžius. Tiek kupiškėnams terūpi iš viso rajono gyvenimo.
Prieš savaitę metus dirbęs Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas pateikė Kupiškio miesto visuomenei pirmųjų metų veiklos ataskaitą. Jei ne, ko gero, iš anksto surežisuotas klausimas apie jo trejų ateinančių metų darbo viziją ir investuotojų viliojimo metodus, galėtum pagalvoti, kad gyventojai tardo savo seniūną. Niekam daugiau niekas nerūpėjo nei savo kiemo bėdos. Vieniems kliuvo seni namų pamatus verčiantys medžiai, antriems – vis dar šunų išmatas paliekantys kaimynai, tretiems – duobės gatvėje. Ne veltui meras į susitikimą atsinešė šalmą – gyventojams ne rajono vedlio iš nedarbo, sveikatos sistemos, socialinių bėdų reikia – o brigadininko.
Teisingai ir pats meras sakė, kad daugelis į jį besikreipiančių kupiškėnų ateina su problemomis, kurias galima išspręsti žemesniuose sluoksniuose.
Gal paprasti žmonės nebesupranta, kokios mero funkcijos savivaldos sistemoje? Jo tikslas turi būti visą rajoną kelti aukštyn, diplomatija su kitais rajonais, Vyriausybe. Kodėl niekas nereagavo, kai meras prakalbo apie tam tikrų mokesčių didinimą – didesnę atliekų tvarkymo rinkliavą, automobilių stovėjimo apmokestinimą miesto gatvėse.
Realiai didelių rajono būklės postūmių meras nepadarė. Nors jis teisinosi prirašęs raštų ir kvietimų įvairiems investuotojams (net ir prekybos centrui „Lidl“), naujų darbdavių Kupiškyje kaip ir neatsirado. Atsidarė kelios naujos kavinukės – bet ar bedarbiams to labiausiai reikia? Į bedarbių gretas nuo mero kadencijos pradžios buvo palydėti mokyklų sargai, valgyklų darbuotojai, būrys Savivaldybės specialistų. Meras, aišku, džiaugiasi, kad atsinaujino, bet dalis tų „šviežutėlių“ – ne Kupiškio krašto žmonės.
Pasidžiaugta, kad suprojektuotas menamas kvartalas su gatvėmis. Meras tikisi, kad jo kadencijos pabaigoje čia grįš iš užsienio ir kursis išvažiavęs jaunimas. Kol kas ten tik pliki laukai – jauni kupiškėnai šeimas kuria, vaikus gimdo Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, nepasiilgdami gražių gatvių pavadinimų.
Meras akcentavo įvestą darbo drausmę savo aplinkoje – ji esą ne visiems patiko. Kartais meras stipriai išreiškia savo nuomonę ir apie žiniasklaidą. Žurnalisto įžvalgos pavadinamos paviršutiniškomis interpretacijomis. Ar tik ne pats rajono vadovas jas ir sukursto, daug ką nutylėdamas arba išsakydamas sarkastišką komentarą.
Gal toks rajono žmonių mentalitetas, kad ilgimės trinktelėjimo kumščiu ir griežtos tvarkos.
Panašiai tikriausiai mąstė ir biržiečiai, kurių meras ne tik kumščiu tranko, bet ir kojomis trepsi, kai vietos verslininkai teikia paramą ne pagal jo užmojus. O jei dar kepsniu nepavaišina, net kalbėti nebeverta.
Tokių karaliukų dabar pilna Lietuva. Vieni dvarus stato ir jų niekas nesugeba įveikti, antri – sudaro sandorius, naudingus savo šeimai. Žodžiu, Specialiųjų tyrimų tarnybai dabartiniai laikai – tikras įkarštis. O mums labiau rūpi nutrupėję šaligatviai prie namų.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ