Kelmės rajono Palendrių vienuolyno kieme su juodpėnietėmis. Iš kairės: Stasė Jurevičienė, Birutė Vanagienė ir Elena Šimonytė. 2010 m.
Nuotrauka iš Elenos Šimonytės albumo
Kaimo senbuvė, kraštotyrininkė, garsaus Lietuvos dailininko Kazio Šimonio giminaitė Elena Šimonytė nuo pavasario renka savojo kaimo žmonių išsaugotas nuotraukas, jau seniau pradėjo rašyti prisiminimus pasitardama su Eleonora Keršuliene iš Mičiūnų ir oboniete Elena Minkevičiene.
Jaunystės metų nuotraukose darbo ir laisvalaikio akimirkos
Vaikystėje pirmiausia perskaitė tėvų Mortos ir Antano Šimonių užsakytus „Liurdo“ ir „Varpelio“ numerius, kruopščiai surištus ir laikomus namuose. Baigus mokslus, dirbant kolūkyje laisvo laiko buvo nedaug. Teko ilgą laiką dirbti be poilsio dienų. Net 20 metų melžė karves, vėliau darbavosi darželyje, mokykloje darbininke.
Pas Aloyzą ir Liudą Kelmus Juodpėnų kaime. Dešinėje Bronė Balienė. Stovi pusseserės Vanda ir Elena Šimonytės (dešinėje).
Nuotrauka iš Elenos Šimonytės albumo
Daugiausia savo nuotraukų sukaupė dirbdama kolūkyje. Tuomet pirmąsias iš jų suklijavo į albumą, atsivežtą iš Rygos po 1953-ųjų metų, kitą gavo dovanų, keletą pati nusipirko.
Buvo smagu įsiamžinti su draugėmis ir nuotraukas su įvairiausiomis gyvenimo akimirkomis sudėlioti į albumus. Nors lengva nebuvo. „Prieš 1960 metus man už darbadienius mokėjo 360 rublių per metus. Vasarą dar gaudavau 200 rublių priemoką, o žiemą – tiktai 50. Pasikeitus pinigams teliko 36 rubliai per metus ir priemoka 20 rublių vasarą ir 5 rubliai žiemą”, – prisimena E. Šimonytė. Padidėjus atlygiui už darbą, tarp jaunų moterų, dirbusių kartu, tapo populiaru švęsti vardines. Iš karto jos buvo pažymimos pievoje su varduvininkės vaišėmis, kuomet draugės įteikdavo savo darželiuose suskintų gėlių puokštes. Vėliau kviesdavosi sveikintojas į namus. „Atsimenu, šventėme pas Danutę Žeižytę, pas Genutę Mažylytę ir kitas.
Danielės Šimonytės ir Prano Baltrūno vestuvių metu. Dešinėje Elena Šimonytė ir Vladas Baltušnikas. 1958 metų birželis.
Nuotrauka iš Elenos Šimonytės albumo
Dovanų pirkdavome tai kokios medžiagos suknelei nuvažiavę į Panevėžį, tai stalą, netgi sofą. Pasižiūrėdavome, kam ko reikia. Tai būdavo pirkiniai, pritaikomi buityje,” – pasakoja kraštotyrininkė.
Varduvininkių sveikinimai su nuotykiais
Elena Šimonytė prisimena, kad jos jaunystės metais dar buvo populiaru ir kaimuose švęsti vardines, slapta prikalant vainiką ant varduvininko durų. „Kartą pas Bronytę iš Juodpėnų kaimo norėjome prikalti vainiką prie durų, kad ji nematytų, bet vis neišeina. Tąkart varduvininkės kieme sirgo karvė, tai niekas nemiegojo, ir visi vaikščiojo po kiemą su rūpesčiais, o mes niekaip nesulaukėme, kada visi sumigs, – sakė pašnekovė. – Kai pas mus 1962 metais nuomojosi kambarį mokytoja Janina Usanavičiūtė, aš visai buvau pamiršusi apie jos vardines. Tik staiga prie durų, kurios buvo nuo kelio pusės, kažkas garsiai su akmeniu pradėjo jas daužyti. Prišokusi prie jų liepiau nešdintis, nes tuojau jus paguldysiu – sušukau. Įsibrovėliams turėjo būti aišku, kad šausiu. Rytą kaimynas Petrulis pasakė, kad buvo atėję du vyrai sveikinti mokytojos. Jie su akmeniu kalė į duris norėdami pritvirtinti gėles, priskintas darželyje šalia namo.”
Net kolūkio kontoroje Juodpėnuose pasklido žinia, kad Elena norėjo žmones nušauti. Tik visai neseniai sužinojo buvus Juozą Venclovą ir Adolfą Žilių.
Prie Šimonių bažnyčios su gėlėmis. Iš kairės: Danutė Krupelytė, Elena Šimonytė, ketvirtoji Irena Chmieliauskaitė, Janina Šlapelytė, Ona Tunkevičiūtė, Nijolė Uldukytė. Antroje eilėje centre vikaras Petras Nikštas. 1962 metų birželio 29 d.
Nuotrauka iš Elenos Šimonytės albumo
Juodpėniečių palikimo puoselėtoja
„Jau daug šioje žemėje gyvenu ir daug žinau, daug nuotraukų prisirinko, ne tik mano, bet ir kaimynų, draugų. Žinau, pas kuriuos žmones jų dar yra. Noriu, kad nuotraukos iš mano kaimo gyventojų būtų laikomos ir Kupiškio etnografijos muziejuje. Kad gal po keliasdešimt ar daugiau metų jau kiti žmonės juos prisimins, pasigrožės puošniais išeiginiais drabužiais, Žolinės Šimonyse ar atlaidų Skapiškyje akimirkomis. Aš ir savąsias nuotraukas labai mėgstu žiūrėti. Jos man labai įdomios. Kai nueinu pas kitus žmones, tai užtrunku mažiausiai dvi valandas. Svarbiausia senosios nuotraukos. Pirmiausia jas atsirenku. Ant vienos Dubrindžių šeimos nuotraukos radau užrašyta: „Toks P. Mažylis.“
Pusseserės Elena ir Vanda Šimonytės Juodpėnuose 1980 metais.
Anatolijaus Svetkovo nuotrauka iš Elenos Šimonytės albumo
Galvoju, kad tai gali būti mokslininkas iš mūsų krašto. Juodpėnuose klausiu vieno, klausiu kito. Niekas nežino“, – apgailestauja Elena, kad ant nuotraukų nėra užrašyta nei datų, nei kas jose vaizduojama. Žino, kad kaimo žmonės turi daug mokinių laidų, šeimos švenčių nuotraukų. Turi tikslą nors po vieną nuotrauką iš kiekvieno Juodpėnuose gyvenusių žmonių kiemo surinkti ir, kad jos būtų skenuotos ir saugomos jau kompiuterinėje laikmenoje.
——-
Autorius: Aušra JONUŠYTĖ