Rajone yra jau kelios socialinės paskirties įstaigos. Vienoje negandų prispausti gali prieglobstį rasti vaikai, kitoje – gyvenimo saulėlydį pasitinka vieniši senoliai.
Tačiau kur dėtis šeimoje smurtą patyrusioms moterims, asmenims, kurių gyvenimas staiga tampa nepakeliamas ir be specialistų pagalbos nėra noro gyventi? Ką daryti, jeigu staiga nutikus stichinei nelaimei, be pastogės virš galvos lieka šeima?
Mintis mūsų rajone turėti Krizių centrą jau seniai kirbėjo, tačiau jos įgyvendinimui trūko vieno, ir bene svarbiausio – pinigų. Dabar ši problema jau išspręsta, ir 2010 metų rudenį gali būti dar vienerios labai laukiamos įkurtuvės.
Didžioji dalis lėšų – ES parama
Lygiai prieš metus – birželio 22 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, VšĮ Lietuvos centrinė projektų valdymo agentūra ir Kupiškio rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto „Krizių centro Kupiškio rajone įrengimas“ finansavimo ir administravimo sutartį.
Bendra projekto vertė – 817 171,24 Lt. Didžioji dalis šios sumos gauta iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos – 694 595,55 Lt. Tai sudaro 85 procentus projekto lėšų. Likusią dalį – 15 procentų finansuos rajono Savivaldybė. Jos indėlis bus 122 575,69 Lt.
Šiuo metu jau panaudota 20 tūkstančių 400 Lt ES pinigų. Už juos yra parengtas techninis projektas, paskelbtas konkursas rangovui ir tikimasi, kad nugalėtojas paaiškės liepos pradžioje.
Gyvens patogiai
Mokyklų tuštėjimo metas bene labiausiai palietė kaimo mokyklas. Virbališkių kaime esantis dviejų aukštų buvusios mokyklos pastatas yra dar palyginti geros būklės, erdvus, šalia pagrindinio kelio. Todėl rekonstravus dalį pastato pirmojo aukšto, atsiranda puiki galimybė ir geros sąlygos įrengti Krizių centrą, kur nuo gyvenimo negandų vienu metu prieglaudą rastų iki 10 žmonių.
Didžiuliame pastate Krizių centro gyventojai vieniši nepasijus. Ateityje į kitą šių patalpų dalį planuojama perkelti iš Paketurių kaimo Šv. Kazimiero vaikų globos namus.
Pasak projekto vadovo, Kupiškio r. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vedėjo Mažvydo Šalkausko, projekto įgyvendinimo metu atlikus 232,04 kv. m patalpų rekonstrukciją – pertvarkius buvusias stalių dirbtuves ir valgyklos patalpas – numatoma įrengti tris kambarius, kuriuose bus 10 lovų. Dar bus įrengta bendra virtuvė, erdvus bendras poilsio kambarys su televizoriumi ir kompiuteriais, skalbykla, sanitariniai mazgai, dušas ir du darbo kambariai čia dirbsiančiam personalui.
Už projektines lėšas numatyta atlikti daug darbų – pakeisti langus, duris, apšiltinti tos dalies, kur bus Krizių centras, pastato išorę. Visiškai pasikeis ir pastato vidus, nes yra suprojektuotos kitos patalpos. Dabar ten buvusių sandėliukų ir kitų kambarėlių nebeliks nė žymės. Norintiems patekti į Krizių centro patalpas numatytas atskiras įėjimas. Jeigu kada nors čia bus įkurti vaikų namai – šios dvi įstaigos viena kitai netrukdys.
„Per du ar tris mėnesius turėtų būti baigti visi numatyti darbai, – sakė M. Šalkauskas. – Rugsėjo mėnesį planuojame baigti atnaujinimo darbus. Tada dar liktų tik darbai, susiję su baldų ir kito inventoriaus pirkimu. Žinoma, jeigu ne ES skirtos lėšos, toks projektas dar ilgai nebūtų buvęs įgyvendintas“.
Prieglobstis likimo nuskriaustiems
Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė sakė, kad mintis steigti Krizių centrą jau seniai buvo: „Gyvenimas padiktuoja, kokių paslaugų labiausiai reikia. Ne kartą buvo situacijų, kai ateina žmogus su savo bėda, prašo padėti kur nors laikinai prisiglausti, o niekuo jam negali pagelbėti, nes mes neturime tokių namų ar patalpų“.
L. Bartulienė pasakojo, kad ne kartą teko skambinti į Panevėžio ar kitų kaimyninių rajonų Krizių centrus su prašymu priglausti mūsų rajono gyventojus, tačiau visada sulaukdavo neigiamų atsakymų. Kiekvienas rajonas rūpinasi tik savo gyventojais, ir atvykusiųjų iš kitur nepriima. „Atsidurdavome tikrai beviltiškoje padėtyje, nes nieko žmogui realiai negalėdavome padėti, – sakė L. Bartulienė. – Dabar mūsų Krizių centre bus teikiamos laikino apgyvendinimo, psichologinės ir intensyvios krizių įveikimo pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos bei trumpalaikės socialinės globos paslaugos“.
Tai reiškia, kad čia galės laikinai prisiglausti smurtą patyrusios moterys su vaikais, taip pat bus teikiama trumpalaikė socialinė globa asmenims krizių atvejais. Tikimasi, kad Krizių centre laikinai galės prisiglausti ir artimųjų bei jokio gyvenamojo būsto neturinčios vienišos motinos su mažais vaikais. „Tokiu būdu jauna, nepatyrusi mama nebus palikta likimo valiai. Čia ji galės išmokti tam tikrų gyvenimo įgūdžių, ir gal vėliau nepaliks savo vaikelio vaikų globos namuose, nes pajus, kad ji ir jos likimas dar kažkam rūpi“, – sakė L. Bartulienė.
Įrengus šį centrą planuojama, kad jo paslaugomis per metus pasinaudos apie 60-80 socialiai pažeidžiamų žmonių.
Čia asmenims bus teikiama būtinoji trumpalaikė pagalba iki trijų parų arba trumpalaikės socialinės globos paslaugos iki šešių mėnesių.
Šio Krizių centro steigimas naudingas ir kita prasme. Planuojama, kad bus įsteigtos keturios naujos darbo vietos. Čia dirbs du aptarnaujančiojo personalo darbuotojai, specialistas ir vadovas. Numatoma, kad Centre, be socialinio darbuotojo, dirbs ir psichologas, kuris teiks psichologinę pagalbą ten laikinai apsigyvenusiems asmenims.
„Šis Krizių centras nebus dar viena atskira Savivaldybės biudžetinė įstaiga, – sakė L. Bartulienė. – Jis turėtų būti kaip Paslaugų centro padalinys“.
Įsteigus Krizių centrą, bus stiprinamas bendradarbiavimas ir su kitomis institucijomis – tarp jų ir policijos pareigūnais, kurie patartų kur gali prisiglausti smurtą patyrusios moterys su savo vaikais.
Sulauks realios pagalbos
Pasak Kupiškio r. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyr. patrulės Vilės Sezonienės, mūsų rajone smurtas šeimoje nėra naujiena – yra nemažai šeimų, kuriose tokios problemos kartas nuo karto iškyla į paviršių. „Tikslaus skaičiaus, kiek yra rajone smurtą šeimose patiriančių asmenų, nėra, – sakė policijos pareigūnė. – Juk ne visos kreipiasi. Yra moterų, kurios tyliai kenčia, nes žino, kad niekuo realiai negalime padėti. Taip ir gyvena tame pačiame bute su smurtautoju. Buvo atvejų, kai moteris prašė pagalbos, neturėjo kur laikinai prisiglausti, o padėti niekuo negalėjome“.
Anot V. Sezonienės, įsteigus tokį centrą bus labai didelė paspirtis tokiems žmonėms. Tai padės išvengti skaudžių nelaimių, o moterys ras prieglobstį, kur galės ne tik laikinai pagyventi, bet ir gauti socialinę psichologinę pagalbą.
Užs. Nr.1155
——-
Autorius: Nida ŠULCIENĖ