1665 m. pirmą kartą paminėtas Noriūnų dvaras. Jis turėjo daug šeimininkų ir ėjo iš vienų rankų į kitas. Toks pastatas, kokį dabar matome, buvo pastatytas tik XIX a. viduryje. Naujasis dvaras tuomet tapo vienas gražiausių visoje Lietuvoje. Čia tuokėsi poetas Kazys Binkis, o dvaro kumetyne statytas filmas.
Pirmieji duomenys
Noriūnai šiemet švenčia jau 350 metų jubiliejų. Garbingos sukakties sulaukė ir tiek pat laiko čia stovintis dvaras. Ar tai tiksli šio kaimo ir dvaro atsiradimo data, šiandien sunku pasakyti, tačiau Noriūnų vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1665 m. Tais pačiais metais rastas įrašas Ukmergės pavieto inventoriaus knygose apie Noriūnų dvaro turtą.
Šis dvaras tuomet buvo išnuomotas Martynui Jonui Boločinskiui. Spėjama, kad jame XVII a. pradžioje gimė lenkų bajoras, kartografas, topografas, matematikos ir karo mokslo darbų autorius Juozapas Naronovičius-Naronskis. Manoma, kad iš šios pavardės ir kilo Noriūnų vardas.
Daug duomenų, koks tuomet buvo dvaras, nėra likę. Žinoma, kad jis turėjo daug šeimininkų, griuvo ir vėl buvo statomas iš naujo.
1760 m. Marcijona Tiškevičienė nupirko dalį dvaro iš didiko, Ukmergės seniūno B. Tyzenhauzo. 1767 m. dvaras padovanotas grafams Oginskiams.
Pažangus dvaras
1859 m. perduotas bajorui Henrikui Venclovavičiui, kuris padedamas prancūzų architekto ir vietinių meistrų Silicio bei Lapinsko 1885 m. dvarą perstatė taip, koks jis yra iki šiol. Šalia buvo pasodintas parkas.
1904 m. Noriūnų savininku įvardijamas Z. Venclovavičius. Jis dvaro centre pastatė mūrinį gyvenamąjį namą, klojimą, svirną, medinį pastatą su mūriniais stulpais, tvartą, daržinę šienui, pieninę ir kitus pastatus. Visą dvaro kompleksą sudarė 18 pastatų. Ir dabar galima pamatyti tuomet statytą svirną, kumetyną, bokštelius, arklidę. Dvaras turėjo didžiulę biblioteką.
Dokumentuose nurodoma, kad tai vienas gražiausių dvarų Lietuvoje. O jo šeimininkai esą tvarkosi pagal paskutinių žemės ūkio pasiekimų metodus. Teigiama, kad dvaro laukai drenuoti, ganosi geros veislės galvijai, gerai prižiūrimas sodas.
Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1921 m. pavasarį dvare vyko didžiulės Ievos Adomonytės (dvaro šeimininko sesers) ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Jose dalyvavo Liudas Gira, Juozas Tumas-Vaižgantas.
Tarnavo mokiniams ir seneliams
1919 m. dvarininkas Jonas Adomonis dvare vieno aukšto kambarį išnuomojo pradžios mokyklos klasei.
Socialiniams poreikiams tarnavo ir garsusis dvaro kumetynas, kur buvo nufilmuoti kai kurie filmo „Benjaminas Kordušas“ epizodai. 1926 m. kumetyne įsteigta senelių prieglauda, vietinių vadinta „ubagyne“.
Kumetynas sumūrytas iš dolomitų ir didelių lauko riedulių cementu, kuris gamintas iš kalkių ir kiaušinio baltymų. Pastato sienose smulkiais akmenukais išdėlioti įvairūs raštai su gėlėmis, paukščiukais. Pagrindinė jo paskirtis buvo apgyvendinti tarnus ir kumečius. Iš viso kumetyne tilpo 13 šeimų, kiekviena jų turėjo po kambarį su asla. Kai kurios šeimos prie savęs laikė ir gyvulių. Tam buvo pastatytas ir nedidelis tvartelis.
Prie dvaro stovėjo svirnas ir arklidė. Čia gyveno arklininkas. O arklidės balkone dirbo tijūnas stebėdavęs, kaip dirba baudžiauninkai. Šis buvęs toks bjaurus, kad žmonės pasakoja, jog jis buvo užmuštas.
Arklių auginimas
XVII–XVIII a. Noriūnų dvare buvo rinktinių žemaičių veislės arklių auginimo centras. XX a. čia vykdavusios pavyzdinio žemės ūkio inventoriaus ir angliškos veislės baltųjų jorkšyrų (kiaulių) bei ardėnų veislės žirgų respublikinės parodos.
1919 m. šiame dvare bolševikai buvo įsteigę arklių nuomojimo punktą. Vėliau tie patys okupantai čia įsteigė mašinų stotį, nuo 1959 m. ji pervardyta Melioracijos statybos valdyba. Dabar čia įsikūręs laisvalaikio centras, dirba UAB „Nodora“, „Nodama“. Dvaro savininkas Vitalijus Baranovskis.
Šiuolaikinėms reikmėms naudojami ir kiti dvaro pastatai: svirnas, kumetynas, arklidės ir bokšteliai.
Dvaras, kumetynas ir bokšteliai įtraukti į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą.
——-
Autorius: Ingrida NAGROCKIENĖ