Autorės nuotrauka
Tik įsukus į Salamiestį, už posūkio, stovi medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Tai vienintelė šio tikėjimo išpažinėjų vieta rajone. Kiek tolėliau – akmenų mūro katalikų Šv. Antano Paduviečio šventovė.
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia, o galbūt tik koplyčia, buvo pastatyta 1690 m. vietos gyventojų rūpesčiu.
Istorinių faktų išlikę nedaug
Knygoje „Salamiestėnai ir jų kraštas“ jos sudarytoja Aldona Janilionienė rašo, kad pirmoji koplyčia stovėjusi apie 300–400 metrų nuo dabartinės bažnyčios. Nei žemės, nei dotacijos koplyčia neturėjo, tik kartą Salamiesčio dvaras yra davęs 50 auksinių. Vilniaus prelatas Juozas Kozelskis 1732 metais inventoriuje mini, kad Salamiestyje yra labai menka „szopka“ (pagal žmonių pasakojimus, grafai Marikoniai, valdę Salamiestį, turėjo nedidelę bažnytėlę ir laikė kunigą – kapelioną). Ji buvo maža, medinė, dengta šiaudais. 1815–1820 m. laikotarpiu grafienė Konstancija Marikonienė, vietos gyventojų padedama, vadovaujant kunigui Mykolui Dirvianskiui, pamūrijo dabartinę bažnyčią iš akmenų. Ji buvo pašventinta 1820 metais ir gavo Antano Paduviečio vardą.
Iš pradžių ši bažnyčia buvo laikyta grafienės kapelionija, o nuo 1798 metų, kai čia pradėta krikštyti vaikus, bažnyčia tapo Vabalninko parapijos filija, nors kunigas Antanas Valevskis, rašydamas mirimo metrikų knygas pažymi, kad 1915 balandžio 27 d. Žemaičių katalikų dvasinės konsistorijos raštu Salamiesčiui paskirtas savarankiškas cirkulas su 1900 žmonių, teisė ne tik krikštyti ir laidoti, bet ir teikti moterystės sakramentą, rašyti visas metrikų knygas.
„Tiek ir teturime žinių apie Salamiesčio praeitį oficialiuose raštuose, dokumentuose. Žmonės sako, jog esąs padavimas, kad Salamiesčio dvare savininkai Marikoniai, kurie valdę šio dvaro tūkstančius hektarų, turėję dvare koplytėlę ir išlaikę kunigą, vadinamą kapelionu. Medinė koplytėlė stovėjusi visai ne toje vietoje, kur dabartinė katalikų bažnyčia, o netolimame nuo klebonijos darže. Su ta maža medine, sako, šiaudais dengta koplytėle salamiestėnai išbuvę, kol sulaukę kapeliono kunigo Dirvianskio. Šis buvęs gana energingas ir, kas svarbiausia, grafienei patikęs, tai užtat vietoj minėtos koplytėlės Salamiestis išvydo mūrytą, jaukią akmeninę bažnyčią. 1868 m. prieš bažnyčią buvo sumūryti vartai – varpinyčėlė. Sakau, varpinyčėlė, nes aukštų plytų ir akmens vartų viršūnėje po dangteliu yra pakabintas varpelis, kai „dzvanininkė“ virvę traukdama judina, ir jis savo nediduke šerdele skambina“, – rašo A. Janilionienė.
Šventovė laiko tėkmėje
Dabartinė Salamiesčio bažnyčia – klasicistinė, stačiakampio plano, su pusapskrite apside, vienanavė. Joje yra trys altoriai. Originalūs aukšti šventoriaus tvoros vartai su trimis angomis varpeliams. Bažnyčios sienos – daugiau nei metro storio, tinkuotos tik iš vidaus. Yra viena nava, vargonų choras, dvi zakristijos su ložėmis viršuje. 1904 metais bažnyčia buvo naujai dekoruota, įdėtos naujos lubos. Bažnyčios šventorius aptvertas akmenine siena, priekyje – iškilmingi vartai. Juose pažymėta 1868 metų data. Varpinė – vartai yra ne kvadratinis, o pailgas vienos storos sienos pastatas. Šventoriuje yra klebono Juozapo Demento kapas su akmens kryžiaus paminklu. Bažnytiniams daiktams sudėti buvo pastatytas malksnomis dengtas namelis, akmeninė lavoninė.
Knygoje „Salamiestėnai ir jų kraštas“ rašoma, kad bažnyčios vidus buvo puošiamas ir dekoruojamas beveik visą laiką. 1938 m. klebono Kazimiero Pukenio rūpesčiu šventovės vidus perdažytas kreidiniais dažais. 1925 m. nuimtas senasis malksnų stogas, padarytas naujas bokštelis, viskas perdengta čekoslovakiška skarda. Yra trys altoriai. Didysis buvo pastatytas 1891 metais. 1938 m. jame įtaisytas bažnyčios globėjo šv. Antano Paduviečio paveikslas.
Bažnyčios varpinėje buvo trys nedideli varpai. 1913 metais rinktos aukos didesniam varpui perlieti, nes jis buvo suskilęs. Tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, rusai visus bažnyčios varpus išsivežė. 1924 metais Kaune buvo nulietas 80 kilogramų žalvarinis varpas. Per 1941–1944 metų okupaciją šis varpas dingo.
1940 m. Salamiesčio bažnyčia buvo Vabalninko parapijos filija su atskiru cirkulu. Jai priklausė 1978 parapijiečiai. Pokario metais Salamiestis tapo parapija.
1947 m. administratoriaus pareigas ėjo kunigas Mykolas Grigaliūnas, vėliau – Povilas Juozėnas, 1983 metais – Petras Kuzmickas. Jis salamiestėnų buvo labai gerbiamas ir mylimas. Nuo 1993 iki 2005 metų Salamiestyje kunigavo Stasys Zubavičius. Kunigas pats daug tvarkė bažnyčią, neturėjo jokio patarnautojo, todėl šienavo aplinką, grėbdavo lapus, sodindavo gėles, pats atlikdavo zakristijono pareigas. Salamiestyje kunigavo Laimonas Nedveckas, Justas Jasėnas. Šiuo metu bažnyčios administratoriaus pareigas eina Rimantas Gudelis.
Garsūs Salamiestyje visais laikais buvo šv. Jurgio, šv. Antano, šv. apaštalo Baltramiejaus atlaidai. Jie tikinčiuosius į šią šventovę gausiai sutraukia ir dabar.
——-
Autorius: Jurgita BANIONIENĖ