Mintis apie nuosavą verslą vieniems atrodo utopinė, kiti, ryžęsi ją įgyvendinti, neretai sulaukia pasisekimo. Nuo ko pradėti, kur kreiptis, su kuo kalbėtis tam, kad verslo pradžia neapkarstų, „Gimtasis Rokiškis“ teiravosi Rokiškio rajono verslininkų.
Kaimo turizmu nuo 2008 m. užsiimantis Bronius Juzelskis (nuotr.) įsitikinęs: panašų verslą be papildomų pajamų šaltinio pradėti sunku. Jis pataria vengti banko paskolų, priprasti prie konkurencijos diktuojamos būtinybės nuolat keistis ir siūlyti vis naujas paslaugas, nesitikėti greito investicijų atsipirkimo ir labai daug dirbti.
„Kaimo turizmas reikalauja didelių investicijų, iš atlyginimo jo sukurti neįmanoma – be milijono vargiai išsiversi. Esu Lietuvos kaimo turizmo asociacijos narys. Žinau, kad iš visų man pažįstamų šios asociacijos narių gal tik 2 proc. išgyvena vien tik plėtodami kaimo turizmą. Visi kiti turi papildomus verslus. Aš – taip pat“, – kalbėjo B. Juzelskis.
Plėtodamas kaimo turizmo verslą rokiškėnas nesinaudojo ir europine parama: „Šie pinigai skiriami daugiau didelėms sodyboms. O kai esi smulkus kaimo turizmo propaguotojas, didžiąją dalį paramos „suvalgo“ visi oficialumai. Viską, ką turim, mes su šeima sukūrėm savomis lėšomis. Tiesa, viską pradėjau be jokio verslo plano ar konkrečių ateities vizijų. Į Juodonis savaitgaliais atvažiuodavome pabūti su draugais. Kažkuris jų man pasiūlė plėtoti kaimo turizmą: sodyba netoli kelio, yra nedidelis ežeras. Didelių kliūčių ar sunkumų nepatyriau, tik turėjau gauti savivaldybės leidimą. Tuomet dar buvo labai paprasti reikalavimai, skatinama, kad kaimuose žmonės užsiimtų verslu, o mano sodyba atitiko reikalavimus. 2008 m. įstojau į Kaimo turizmo asociaciją. Kai ši patalpino reklamą internete, sulaukiau nemažai skambučių. Prisipažinsiu – nustebau: negalvojau, kad žmonės taip susidomės mūsų sodyba, mat didieji miestai nuo jos ne taip ir arti. Tačiau išpopuliarėjom, žmonės domėjosi, ar galima čia švęsti vestuves. Supratau, kad reikės plėstis – reikėjo daugiau ir didesnių statinių. Taip „užsisuko“ šis verslas.“
Anot pašnekovo, sprendimus jis dažniausiai priima spontaniškai, tačiau tikino didelių klaidų kurdamas verslą nepadaręs. „Klaidų neišvengsi, tačiau reikšmingų – nebuvo. Viską darom po truputį su šiokia tokia baime. Visgi investuoti kaime tai ne mieste… Esu patenkintas tuo, ką sukūrėm“, – tikino verslininkas.
„Ar patarčiau imtis šios veiklos? Turint kitą pajamų šaltinį, viskas įmanoma. Tačiau reikia nepamiršti, jog kaimo turizmas – ne naftos „biznis“. Nepatarčiau imti banko kredito. Kaimo turizmo sezoniškumas trumpas, tad bus sunku grąžinti skolą bankui. Aš daug pinigų jau investavau ir dar investuoju – šiemet statom naujų statinių. Tiesa, po truputį jau pridedu ir sodybos nuomos lėšų. Kaimo turizmo plėtojimas greitai neatsiperka. Plius reikia daug dirbti papildomai tam, kad sklistų geras gandas. Turi užimti žmones, jiems pasiūlyti atrakcijų. Tik taip lankytojai tave rekomenduos kitiems. Visa tai irgi kainuoja. O kur dar aplinkos priežiūra ir patalpų tvarkymas, patalynės skalbimas… Darbas juodas. O man smagu, nes tai man nėra didelis verslas siekiant tikslo daug uždirbti. Tai labiau gyvenimo būdas, bet aš nieko prieš, jei pavyksta užsidirbti“, – atviravo B. Juzelskis.
Verta pasinaudoti pagalba
Kosmetologė Jovita Martinėnaitė (nuotr.) prieš trejus metus įsigijo verslo liudijimą. Pradedantiesiems ji pataria nebijoti kreiptis patarimo į senbuvius verslininkus ir draugiškai perspėja nesitikėti greito investicijų atsipirkimo bei stabilių pajamų.
„Aš turėjau patarėją, konsultantę, tad man verslo pradžia buvo lengvesnė ir greitesnė. Mano teta daug metų dirba pagal verslo liudijimą. Ji man patardavo, ką daryti, kur eiti, kokias pažymas pasiimti. Viena gal net nebūčiau pradėjusi… Nežinočiau, ko ir kada reikia, kur eiti. Turėjau pagalbininkę, todėl negaliu įvardinti ir kliūčių – niekur neužkliuvau, nesustojau. Verslo pradžios pagrindas – finansai. Jeigu paisai reikalavimų, nesklandumų nekyla. Man reikėjo įsigyti higienos pasą, verslo liudijimą, pasitikrinti sveikatą. Kadangi pradėjau dirbti naujame salone, buvo privaloma atlikti visus higienos patikrinimus“, – dėstė pašnekovė.
J. Martinėnaitė mielai dalijosi savo patirtimi: „Sulaukiau pasiūlymo dirbti kosmetologe pagal verslo liudijimą, nes buvo laisvas kabinetas. Tuo metu jau planavau išeiti iš darbo parduotuvėje. Man neteko nieko ieškoti, planuoti ar svarstyti. Viskas tiesiog susiklostė savaime. Nekūriau jokio verslo plano ar grandiozinių ateities vizijų. Man atrodo, jog mano sritis nėra toks verslas, kuriam reikėtų sudaryti penkmečio planą. Aš nepriimu žmonių į darbą, o dirbu sau. Priešingu atveju gal verslo planų ir reikėtų. Kyla minčių plėstis, pasiūlyti klientėms daugiau paslaugų – ar tai jau verslo planas? Praėjus beveik trejiems metams nuo darbo pradžios, nepastebiu, kad būčiau pridariusi klaidų.“
Pašnekovė patvirtino ir kitų verslininkų išsakytą mintį, jog bet kokio verslo pradžiai reikalingos investicijos. „Kuriantis investicijos nemažos. Mano atveju reikėjo specialios kėdės, priemonių. Didžiąją dalį pinigų man davė tėveliai, kad galėčiau įsikurti. Per dvejus metus visos investicijos neatsipirko: taip sakant, „ėjau ant lygiųjų“ Ar rekomenduočiau pradėti savo verslą? Net nežinau. Rokiškis – mažas miestas, ypatingų naujovių nepasiūlysi, pradžia brangi. Verslą sukurti ir jį sėkmingai plėtoti nėra taip lengva, kaip iš pradžių atrodo. Pirmiausia dėl to, kad nėra stabilių pajamų: kiek uždirbi, tiek ir turi. Jei pavyksta išsilaikyti – ne taip ir blogai. Svarstant galimybę dirbti sau, reikia surasti dar tuščią ar bent neperpildytą nišą, generuoti geras idėjas“, – teigė J. Martinėnaitė.
***
Rokiškio mieste bižuterija, suvenyrais ir įvairiomis smulkmenomis prekiaujančios Birutės Kundelienės (nuotr.) nuomone, nusprendus imtis verslo, būtina rasti neužpildytą nišą. Anot verslininkės, be pradinio kapitalo nepavyks pradėti veiklos, o svarbiausia – nepersistengti dėl prekių.
„Nedidelio miesto rinka viskuo perpildyta, tad reikia gerai apgalvoti, kas rokiškėnams patrauklu ir ko jiems trūksta. Kas antrame senamiesčio name įsikūrusi parduotuvė. Kas gali tiek pirkti? Mes savo versliuką plėtojame 18 metų. Nuolatos sukasi tas pats klientų ratas, tad maždaug žinome, ko žmogui reikia. O jam reikia smulkmenų, kasdieniškų dalykų: siūlų, adatų, kelnių gumos ar batų raištelių… Prekiauti naujais ar dėvėtais drabužiais, batais, mano nuomone, Rokiškyje tikrai nebeverta. Kai mes pradėjome dirbti, mieste veikė tuometinė rajkoopsąjunga ir kooperatyvas. Sau dirbo vos viena dėvėtais drabužiais centre prekiavusi moteris. Tais laikais ir prekių pasiūla buvo labai menka. Mes pradėjome savo verslą vos nuo kelių suvenyrų, penkių rankinių ir dešimties metrų medžiagos… Tačiau po truputį, kiek išgalėjome, kiek leido lėšos, plėtėmės, gausėjo asortimentas. To, ką turime ir galime pasiūlyti pirkėjui dabar, mano nuomone, jau užteks, daugiau nebereikia“, – kalbėjo B. Kundelienė.
Anot verslininkės, bet kam – ar tai būtų verslo kūrimas, ar kasdienis apsipirkimas – būtini finansiniai resursai. „Verslo pradžia buvo tikrai sunki. Tačiau reikėjo kažką daryti, kažkaip verstis. Nusprendžiau atidaryti krautuvėlę. Iš savivaldybės išsinuomojome patalpas Vytauto gatvėje ir ten įsikūrėme. Tais laikais pradėti verslą buvo įmanoma turint menką sumą pinigų. Iš pradžių investicijos buvo kiek didesnės, o paskui viskas plėtojosi savaime. Išvengėme paskolų, išsilaikome iš tos pačios prekybos. Nuolatos „sukam“ pinigus apyvartoje ir visada turim tik tam kartui: kiek uždirbam, tiek išleidžiam prekėms. Kiek galiu tiekėjui sumokėti, tiek prekių ir imu. Jomis neužsiverčiame. Iki šiol turime prekių, kuriomis prekiavome verslo pradžioje. Tada neišpirko, o dabar veltui neįsiūlysi – žmogui nereikia.
Kokios kliūtys kuriant verslą? Tikriausiai daugiausia vargome tvarkydami dokumentus. Viliuosi, kad dabar nebėra tiek popierizmo… Mes apsiėjome ir be verslo plano, plaukėme pasroviui, nes viską lemia pinigai. Kai jų daug neturi, negali kažin ko ir svajoti“, – teigė pašnekovė.
***
Gera idėja plius užsispyrimas lygu verslas
UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis įsitikinęs: didžiausia klaida, kurią daro verslą pradedantys jauni žmonės, – per daug optimistiniai lūkesčiai.
„Verslo pradžioje reikia tikėtis ne 100 proc. pasisekimo ir lūkesčių išsipildymo, o maždaug pusės. Aišku, kiekvienas mes tikimės sulaukti geriausio, o kai taip nenutinka, kyla apmaudas. Tad geriau mažinti viltis. Be to, nereikia nusiminti, jei iš pradžių sekasi bent jau, taip sakant, „ant pusės“. Tai gera pradžia, leidžianti toliau sėkmingai plėtoti veiklą.
Kas svarbiausia pradedančiajam verslininkui? Manau – užsispyrimas. Rokiškyje įsikuria naujų įmonių, bet tokių, kurios sėkmingai dirbtų ilgą laiką, 10–20 metų, yra mažai. Aišku, pradžia visada sudėtinga: dažniausiai dirbi vienas arba su labai maža kompanija žmonių. Praktiškai pats esi direktorius, buhalteris ir darbuotojas. Negali iš karto pasisamdyti šimto pagalbininkų – ne visi pradžioje tam turi pinigų“, – patirtimi dalinosi UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius I. Tarvydis.
Anot pašnekovo, kuriant naują verslą labai svarbu gera idėja, tačiau pagrindinė sėkmingo verslo priežastis – protingas idėjos išpildymas: „Jei idėja gera, bet žmogus neturi kantrybės ir pusiaukelėje viską meta, idėja neturi ateities. Reikia daug kantrybės sumanymui įgyvendinti. Dažnai pradžia būna labai sunki ir žmonės pagalvoja: „Geriau grįšiu į valdišką darbą ir nebevargsiu dėl verslo, ramiai gyvensiu.“ Pradedantiems verslininkams linkėčiau užsispyrimo, nes verslo kūrimas ir įgyvendinimas nėra labai lengvas užsiėmimas. Juk būna visko – vieni padeda, kiti – trukdo. Svarbiausia – pradėjus nemesti.“
Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
——-
Autorius:
Gali būti aktuali vartojimo paskola