Jau nebe pirmi metai mes bandome rūšiuoti atliekas, mokame nustatyto dydžio rinkliavą už jų išvežimą į sąvartyną. Tačiau reikia pripažinti, kad dar nelabai mums sekasi tinkamai tvarkytis šioje srityje. Atliekas rūšiuoja nedaug gyventojų, nors agitacijos ir vilionių, jog tai sumažins rinkliavą už jų išvežimą, nestinga. Žmonės yra nusivylę matydami, kad surūšiuotos atliekos išvežant suverčiamos į vieną krūvą, ne visada jos laiku ir išvežamos. Atsakingi už šį darbą tradiciškai pasiteisina lėšų stoka, gyventojų nemokumu. Apskritai Lietuvoje stinga ne tik specialių atliekų konteinerių, bet ir aiškesnės atliekų tvarkymo sistemos, nors ne vienas milijonas europinių pinigėlių tam skirta, ir pasisemti patirties tikrai yra iš ko.
Šią vasarą teko viešėti Vokietijoje, šios šalies mastais nedideliame, apie 60 tūkst. gyventojų turinčiame provincijos mieste Rheinėje, įsikūrusiame Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje. Savo kailiu teko patirti, kaip vokiečiai rūšiuoja šiukšles, ir pačiai įsijungti į šį procesą.
Su vokišku skrupulingumu
Pasak namų šeimininkės Erikos, jų keturių asmenų šeima už atliekų išvežimą kas ketvirtį moka apie 230 eurų. Galima iš karto sumokėti ir už visus metus. Rinkliavos dydis priklauso nuo būste gyvenančių žmonių ir konteinerių skaičiaus. Panaši sistema taikoma ir daugiabučių namų gyventojams. Atitinkamas kiekis konteinerių, skirtų rūšiavimui, stovi ir prie jų namų. Atliekų išvežimo procesą su paslaugų teikėju derina daugiabučių namų administratoriai. Metų pradžioje gyventojams yra išdalijamas atliekų išvežimo grafikas, gatvių sąrašas. Jame nurodyta, kaip konkretų mėnesį, kokiomis savaitės dienomis, kelintą valandą bus surenkamos tam tikros rūšies atliekos. Grafikas išdėstytas taip, kad pas gyventojus nesusikauptų ir nedvoktų didžiuliai jų kiekiai. Šios moters virtuvės vienoje spintelėje įtaisyta dviguba šiukšliadėžė. Į vieną jos skyrių metamos maisto ir panašios atliekos, o į kitą plastmasės atliekos. Kieme stovi konteineriai popieriui, biodegraduojančioms ir smulkioms buities atliekoms. Plastmasei yra skirti gelsvi polietileniniai maišai. Juos gyventojai gauna iš šiukšles išvežančios bendrovės ir nustatytą dieną pilnutėlius išrikiuoja prie savo namų. Maišai yra peršviečiami. Šiukšlių surinkėjai prieš paimdami tuos maišus atidžiai peržvelgia. Jei kuris nors gyventojas akivaizdžiai būna ten primetęs kitokių atliekų, jos paliekamos jam perrūšiuoti. Žinodami tokią tvarką žmonės nepiktnaudžiauja ir stengiasi atidžiai viską surūšiuoti.
Stiklą Rheinės gyventojai neša į kelių gatvių sankryžose pastatytus metalinius konteinerius, skirtus baltam ir tamsiam stiklui. Čia pat paprastai stovi ir konteineris padėvėtiems drabužiams. Prašoma, kad jie būtų švarūs ir supakuoti į maišelius.
Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“
——-
Autorius: Banguolė ALEKNIENĖ